Vienas žinomiausių šiuolaikinių islandijos rašytojų Sjónas tapo literatūrine meile nuo pirmo sakinio. Bet literatūra kaip moteris – iš pradžių suvilioja, o po to parodo save iš visų pusių. Sjóno knyga „Tavo akys matė mane“ buvo kita moters pusė. Nesakau, kad blogesnė.
Apie autorių ir mane sužavėjusią jo knygą „Baldras, Šešėlio sūnus“ pasakojau visai neseniai. Puiki knyga, kuri privertė griebtis ir kitų šio autoriaus literatūrinių gelbėjimosi liemenių. Kaip jau turbūt supratote iš pirmosios įrašo pastraipos, ji kažkiek nuvylė. Nors tai irgi puiki knyga, bet kai iš pradžių perskaitai stipresnį kūrinį, o po to griebiesi silpnesnio arba kitokio, atrodo kaip regresas.
Pagrindinis knygos siužetas sukasi aplink svečių namų tarnaitę ir į slaptą kunigo ištvirkavimų kambariuką patekusį neaiškų tipą, kurį tarnaitė prižiūri, o po, sakyčiau, labai jau nelaimingo romano su puspročiu bernioku, jį įsimyli. Žinoma, vyksta daugybė įdomių dalykų, tačiau nenoriu jų pasakoti, nes kaip ir pirmojoje knygoje – kiekviena neatsargiai atskleista detalė, gali atimti skaitymo malonumą.
„Tavo akys matė mane“ – labai „išmani“ knyga, slepianti savyje daugybę religinių, mitologinių ir literatūrinių simbolių, kuriuos šifruoti tikrai smagu. Žinoma, šansų iššifruoti viską galimybių praktiškai nėra. Asmeniškai žinau du žmones, kurie galbūt galėtų galinėtis rimčiau.
Gaila, tačiau šios gudrybės kuriamos istorijos dinamikos sąskaita. Skirtingai nei „Baldras, Šešėlio sūnus“, ši knyga labai lėta, istorijų siužetai sumaišyti su įvairių religinių mitų nuotrupomis, ką pavadinčiau meistrišku Kulešovo efekto panaudojimu literatūroje. Skaitymą apsunkina ir tai, kad istorija kuriama nedideliais, įvairių žanrų pasakojimais: proziniu, draminiu, poetiniu ir kt.
Visgi Sjónas, reikia pripažinti, yra pabaigos meistras (kaip sakė vienas gudrus rašytojas, „svarbiausia gerai pradėti ir gerai užbaigti“). Nenorėdamas atimti skaitymo malonumo jos neatpasakosiu, bet patarsiu – vien dėl jos skaityti knygą verta. Tik paskutiniai puslapiai parodo visą siužeto paveikslą ir paaiškina, kodėl antraštėje užsiminiau apie golemą.
Tarp kita ko, knygos nugarėlėje švedo Dagens Nyheter puikiai pasakė kas tai per knyga: „Tai nėra maginio realizmo klausimas, tai tarsi H. C. Andersenas pasakotų F. Kafkos istorijas ir atvirkščiai“. Kafkos gerbėjams ši knyga tikrai susiskaitytų puikiai.
Sjón „Tavo akys matė mane“, Apostrofa, 2005, 232 p.