„Izraelis, žydų valstybė“ bet kokia kaina

izraelis-zydu-valstybe-1Kažkada vienoje radijo laidoje manęs klausė, kokios knygos labiausia patinka. Plonos, sakiau. Ėmė dievai ir nubaudė – 832 puslapių storio knyga „Izraelis, žydų valstybė“, kurią netgi nelabai patogu nešiotis, puikiai tiko šventinėms kelionėms.

Knyga išleidžiama jau trečią kartą (pirmoji, atrodo, išleista dar 2005 metais) ir šįkart yra atnaujinta praktiškai iki pat šių dienų. Viso šito ilgo darbo autorius Giedrius Drukteinis – žurnalistas, rašytojas ir visokių kitokių galų meistras, įskaitant „Valandos su Rūta“ ekspertas. Būtent dėl to būta artimųjų beigi draugų žvilgsnių ir pasklausimų, „ką šitas ekspertas gali prirašyti?“.

Taigi, prirašyti gali ir labai gerai. Knygos tekstas puikiai slysta akimis ir žiaumojasi smegenimis. Datų, skaičių, pavardžių ir faktų gausybė (kartais galbūt netgi per daug, ypač kai kalbama, kurią dieną, koks teroristas kur susisprogdino, ir kiek žuvusių), tačiau tekstas anaiptol nėra nuobodi istorinė monografija. Autorius atranda prieskonių, kaip šitą potencialiai prėską patiekalą galima paskaninti. Vienas jų – įdomios istorijos, apie tai, kaip Izraelio premjerė norėjo iškeisti vieną žydų generolą į tris ypatingus amerikiečius, kaip Izraelio specialiosios pajėgos Ugandoje per 15 sekundžių iš pusšimčio teroristų išvadavo šimtą tautiečių ir pan. Tokios istorijos – visos knygos žavesys, odė „Išrinktajai tautai“.

Sakyčiau, vienas didžiausių knygos privalumų yra pasakojimo nuoseklumas ir tik svarbiausių detalių atskleidimas. Kadangi žydų valstybės istorija pasakojama nuo išvarymo iš Babilono iki šių dienų, knyga galėtų būti ir gerokai storesnė. Autorius puikiai atrenka, ką atiduoti skaitytojui. Pavyzdžiui, holokausto šioje knygoje yra tik tiek, kiek tai lėmė Izraelio valstybės formavimąsi. Kaip ne kaip, knyga yra apie valstybę, o ne tautą.

Knygoje iš tiesų smagu versti puslapius ir matyti, kaip žydų visuomenėje rutuliojasi individo karjera. Pavyzdžiui, niekam nežinomas majoras Arielis Šaronas su specialiojo padalinio vyrukais baudė žydams prasižengusius arabus. Po kiek laiko štai jis jau kare su Egiptu savo vyrus „girdo“ prie Sueco kanalo. Dar keli šimtai puslapių ir jis jau Izraelio premjeras. Lygiai taip pat su šiuo metu ne pačias geriausias dienas išgyvenančiu premjeru Benjaminu Netanyahu, kuris karjerą pradėjo nuo specialiųjų pajėgų kariškio, sužeisto vaduojant įkaitus iš užgrobto lėktuvo. Gyvas galas tokių istorijų šioje knygoje.

Tiesa, tokia jau ta Izraelio istorija – vienas ilgas karas. Dėl to šita knyga irgi yra iš esmės apie karą arba politiką, kur pagrindinis diplomatijos įrankis yra kariniai veiksmai. Dėl to šis leidinys turėtų būti įdomus karo istorija, Artimųjų Rytų politika ir žydų tautos bei valstybės istorija besidominčiam skaitytojui. Tokiam tai būtų vertinga knyga, nors ir ilga.

Giedrius Drukteinis „Izraelis, žydų valstybė“, Sofoklis, 2017, 832 p.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *