Tautos istorija yra ne tik praeitis, bet ir dabartis, kurioje galime įžvelgti ir ateities vystymosi perspektyvą. Tai pagrindinė mintis, kurią nori perduoti knygos „Histories of Nations: How their identities were forged“ autoriai.

Knygoje trumpai (iki 10 puslapių) pasakojamos įvairių šalių istorijos ir tai, kaip jos formavo šiuolaikinės tos šalies visuomenės pažiūras ir tapatybę. Knygoje pasakojama apie 28 pasaulio valstybes: Argentiną, Kiniją, Jungtines Amerikos Valstijas, Suomiją, Iraną, Airiją, Izraelį, Lenkiją, Rusiją ir kitas. Lietuvos nėra. Taigi, viena vertus, tai tarsi identiteto paieškos, antra vertus, trumpa šalies istorijos santrauka. Ir tai nėra istorinė, o veikiau publicistinė knygą.

Trumpos istorijos yra ir geras, ir blogas knygos bruožas. Bendrą įspūdį apie valstybės vystymąsi susidaryti įmanoma, tačiau žinant kai kurių šalių istoriją ir tautines tapatybes, kartais kyla klausimas, ar tikrai tie akcentai sudėlioti tekste.

Didžiausias knygos privalumas – šalių istorijas rašė tų šalių gyventojai, tautų atstovai: istorikai, žurnalistai, rašytojai ir kt. Nors iš pradžių galvojau, kad tai bus baisi panegirika savo šaliai ir istorijai, tačiau autoriai apie savo tėvynes rašo išties kritiškai. Pavyzdžiui, Graikija analizuojama kaip Antikinės didybės ir šiuolaikinės gėdos junginys, Rusijos pagrindinis egzistencinis tikslas pasaulyje – būti antipodu Europai (taip, tai rašo rusė).

Kaip dažnai nutinka su tokiais „sumestainiais“, vienas autorius yra puikus rašytojas, kitas šiaip sau, trečias ranga kažkokių keistų analogijų ir t.t. Todėl skaityti vienų šalių istorijas įdomu, o su kitų autorių tekstais reikia kovoti. Ypač nemalonu, kai pirmiausia perskaitai gerai parašytus pasakojimus, susikuri iliuzijų, o paskui viskas eina blogyn. Kartais pagerėja, bet įspūdis toks, kad geriausi tekstai yra knygos pradžioje.

Visgi galutinis verdiktas – knyga verta dėmesio ir laiko.

„Histories of Nations: How their identities were forged“, redaktorius – Peter Furtado, Thames & Hudson, 2017, 272 p.