Kai kurioms knygoms reikia laiko ir įdirbio – jų istorijos vystosi lėtai ir neužkabina nuo pat pirmo puslapio. Su tokių knygų istorijomis skaitytojui, jeigu jis nesviedė kūrinio į dulkėtą lentyną, reikia susidraugauti. Būtent tokia knyga yra Susanne Jansson debiutinis detektyvinis romanas „Aukojimo pelkė“.

Knygos istorijoje pasakojama apie biologę Natali, kuri atvyksta į Švedijos šiaurėje esantį kaimelį tyrinėti pelkės. Pelkės, kurioje rasta prieš tūkstančius metų paaukota mergina ir kurioje, įtariama, gali būti ir daugiau tokių per apeigas paaukotų žmonių.

Netrukus Natali aptinka šalia pelkės sužeistą ir beveik užmuštą savo naują bičiulį Johanesą. Jo kišenėse rasta aukso monetų, kažkur sušmėžuoja kūnui pelkėje paruošta kapo duobė, kuri, įvykį pradėjus aiškintis policijai, dingsta. Paaiškėja, kad Natali iš tikro ne šiaip atvyko į kaimelį tyrinėti pelkės, o grįžo į savo gimtinę, kurioje žuvo abu jos tėvai, o ji tapo našlaite. Visą situaciją pradeda aiškintis ir landi policijos fotografė ir fotomenininkė, tad susidaro net kelios susipynusios siužetinės linijos.

Nepaisant to, istorija įtraukia lėtai, tarsi klimptum į pelkę, kurią autorė stengiasi aprašyti. Ir tai yra didžiausia knygos bėda, nes, manau, ne vienas skaitytojas ją tiesiog nusviedžia net neįpusėjęs. Istorija, nors ir daugiasluoksnė ir kupina įvairių vingių, rutuliojasi pamažu. Kita vertus, perskaitęs kūrinį iki galo supratau, kad būtent lėta įžanga, leidžianti geriau įsijausti į pelkynų nuotaiką, aptrauktą rūku, tuo pačiu yra ir stiprioji knygos pusė.

„Aukojimo pėlkėje“ yra daug mistikos, vaiduoklių istorijų. Tai yra viena tų knygų, kurios savo mistiškumu verčia suabejoti, ar tik dėl visų istorijos vingių nebus kaltos antgamtinės jėgos. Be to, autorė puikiai vedžioja skaitytoją už nosies. Šiame detektyve tikrosios priežastys, dėl ko įvyko nusikaltimas bei kas už viso to slypi, pateikiama gan anksti, tačiau nuspėti siužetinę liniją nėra paprasta. Ji užmaskuota folkloro istorijomis, legendomis, tačiau pačioje pabaigoje pasakojimas baigiasi logiškai, nelieka neišnarpliotų galų, kurie neretai lieka kai kuriose istorijose.

Visgi knygai iki tikrai puikaus detektyvo kažko trūksta ir, įtariu, tai yra greitesnis siužeto rutuliojimas. Rekomenduojama kantriems skaitytojams arba tiems, kurie yra tikri detektyvinių romanų mylėtojai.

Knygą Knygosnugarele.lt padovanojo leidykla „Baltos lankos“. Apžvalgai įtakos tai neturėjo.

Susanne Jansson „Aukojimo pelkė“, Baltos lankos, 2018, 288 p.