Knygos apžvalga spausdinta žurnale „Verslo klasė“.
Mes – XXI amžiaus turtingojo pasaulio žmonės – išgyvename laikus, kai galime skirti laiko bei pinigų gilinimuisi į alyvuogių aliejų, 50 vištienos atspalvių ir Naujosios Zelandijos vynus, tačiau vis dar nesuprantame mus supančio pasaulio. Paskutinė Hans Rosling pamoka gerokai supurtys susiformuotą šiandienos pasaulio vaizdinį.
Hans Rosling – gydytojas, visuomenės sveikatos mokslų profesorius ir visuomenininkas, ne kartą „TED Talks“, Pasaulio ekonomikos forume Davose ir kituose pasaulinio lygio renginiuose populiarinęs faktais grįstą pasaulio suvokimą. Knyga „Faktų galia“ (angl. – „Factfulness“) yra paskutinis H. Rosling darbas, kurį autorius parašė sirgdamas vėžiu ir suvokdamas, kad tai bus paskutinė jo pamoka.
„Faktų galia“ yra apie tai, kad mes suprantame šį pasaulį remdamiesi stereotipais ir kelis dešimtmečius senstelėjusiais mokytojų, dėstytojų ar konsultantų pasakojimais. Autorius kiekvienam knygą paėmusiam pasaulio gyventojui įrodo tai pateikdamas gana paprastą testą apie sveikatos apsaugą, lyčių lygybę, švietimą ir infrastruktūrą skurdžiose pasaulio šalyse. Juos autorius yra pateikęs 20 tūkst. verslininkų, Nobelio premijos laureatų, valstybių vadovų, žurnalistų, analitikų ir pan. Iš 12 vidutiniškai atsakoma į 2 klausimus.
Pagrindinė knygos mintis – viskas šiame pasaulyje nėra taip blogai, kaip mums atrodo. O mąstyti negatyviai mes esame linkę. Kaip dabar gyventi Lietuvoje? Blogai. Visgi prieš kelis mėnesius feisbuke plito diagrama apie Lietuvos BVP kaitą nuo 1400 metų. Ji parodė, jog ekonominiu požiūriu gyventi Lietuvoje geriau nebuvo jau 424 metus (beje, dauguma turėtų prisiminti ir blogiausius metus šalies ekonomikai – 1994). Jeigu viskas taip klostysis ir toliau, po maždaug 10-12 metų Lietuva bus ekonomiškai stipresnė nei bet kada iki šiol. Ar gerai tada bus gyventi Lietuvoje? Blogai.
Tai normalu, sako H. Rosling, žmonijai esama situacija visuomet atrodys blogesnė nei yra, ir tęsia savo darbą šviesti visuomenę, jog pasaulį reikia suprasti ne emocijomis ar kelių dešimtmečių senumo žiniomis, o objektyviais skaičiais ir naujausiais faktais. Dėl to aiškindamas daugiausiai žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio susilaukiančias pasaulio problemas (apie jas buvo testo klausimai) vis pateikia grafikus, skaičius ir tendencijas, kurios triuškina susidarytus klaidingus vaizdinius.
Kita vertus, svarbiau tai, kad knyga nėra vienetinis šiandieninio pasaulio paaiškinimas, o metodologinis veikalas, kaip derėtų vertinti situaciją ir nesuklysti interpretuojant turimą informaciją. H. Rosling aptaria 10 didžiausių mąstymo klaidų – pradedant atskyrimo, baigiant skubos – ir pataria, kaip reikėtų jų išvengti siekiant deramai įvertinti esamą situaciją. Ir jos pritaikomos ne tik kalbant apie globalias pasaulio problemas.
Knygos turinys – nuostabus, tačiau nuo jo neatsilieka ir forma. Daugumą didžiausių mąstymo klaidų autorius aptaria asmeninio ir profesinio gyvenimo pavyzdžiais, kuomet sprendimus patikėjo ne šaltam protui ir analizei, o emocijoms. Toks būdas perteikti idėjas ne tik palengvina faktų ir diagramų „profarširuotos“ knygos skaitymą, bet ir parodo autoriaus sukurtų technikų universalumą.
Kai Ukrainos karas žiniasklaidai dar buvo įdomi tema ir skaitytojai aktyviai gasdinti Putinu, keliems kolegoms buvau rekomendavęs puikų Leonido Donskio ir Tomo Venclovos susirašinėjimą, išleistą knyga „Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje: Rytų Europos nuojautos ir pranašystės“. Tai buvo sveiko optimizmo ir aštrios minties pliūpsnis. H. Rosling „Faktų galia“ veikia lygiai taip pat tik dar ir „pakoučina“, kaip galvoti. Mano galva, visiems žurnalistikos studentams ir norintiems tapti šio cecho amatininkais tai privalomas skaitinys. Pats autorius dar rekomenduoja verslininkams, visuomeninių organizacijų atstovams ir politikams.
Pabaigai galiu pasakyti tik tiek – vargu ar būta daug žmonių, kurių paskutinis profesinis darbas šiame pasaulyje būtų buvęs geresnis už šią knygą.
Hans Rosling „Faktų galia. Dešimt priežasčių, kodėl klystame mąstydami apie pasaulį ir kodėl viskas nėra taip blogai, kaip atrodo“, Tyto alba, 2018, 400 p.