Gali būti, kad niekada iki šiol nesate girdėję apie Silicio slėnio startuolį „Theranos“. Bendrovę, kuri sugebėjo apgauti tiek investuotojus, tiek ir žiniasklaidą, klientus ir prižiūrinčias institucijas ir įtikinusi pasaulį, kad sukūrė naują, dar neregėtą technologiją.
John Carrreyrou yra žurnalistas, atskleidęs, kad milijardinės vertės bendrovė „Theranos“, skelbianti, kad sukūrė naują kraujo tyrimų technologiją bei pradėjusi iš to krautis turtus, iš tikro visiems melavo. Bendrovė pritraukė šimtamilijoninių investicijų, manipuliavo ir, negana to, netiksliais tyrimais galėjo pakenkti tūkstančiams pacientų. Visą šią istoriją bei žurnalistinį tyrimą J. Carreyrou aprašė knygoje „Blogas kraujas: Silicio slėnio startuolio melai ir paslaptys“.
Knyga yra labai išsamus pasakojimas apie „Theranos“ įkūrėją ir vadovę Elizabeth Holmes. Autorius surinko labai daug medžiagos, kad nuosekliai ir įtaigiai papasakotų startuolio atsiradimo istoriją. Knygoje gausu asmeninio gyvenimo detalių, puikiai sujungtų liudininkų pasakojimų, o knyga parašyta taip, kad retkarčiais galima pagalvoti, jog tai – grožinės literatūros kūrinys.
J. Carreyrou „Theranos“ istoriją atskleidžia chronologiškai – nuo pat E. Holmes studijų, pirmųjų idėjų kurti kraujo tyrimų technologiją, įmonės steigimo ir t.t. Knygoje atskleidžiami bendrovės užkulisiai, kokiais metodais buvo susidorojama su darbuotojais, kurie imdavo prieštarauti E. Holmes sprendimams bei kaip buvo grasinama nebandyti atskleisti viešai apie „Theranos“ neveikiančią įrangą. Spaudimas, pasak knygos, vieną iš darbuotojų privedė net iki savižudybės.
Nepaisant pačių įvairiausių detalių apie bendrovę, ši knyga, mano galva, daugiau pasakoja apie bendrovės įkūrėją E. Holmes. Ji knygoje pristatoma kaip puiki manipuliatorė, sugebanti įmonėje sukurti tokią atmosferą, kad komandos nežinotų apie viena kitos darbą ir nematytų bendro vaizdo. Tačiau tuo pačiu ji puikiai vedžioja už nosies daug labiau patyrusius verslo ir politikos pasaulio gigantus, užburia juos, o kai kas nors nepatinka – sugeba patraukti iš kelio.
Knygoje daug rašoma apie tai, kad E. Holmes buvo įtikėjusi, kad jai skirta pakeisti pasaulį ir į istoriją įeiti kaip naujam Steve‘ui Jobsui. Jos žavėjimasis šiuo Silicio slėnio įžymybe pasireiškė net aprangoje – juodas megztinis aukštu kaklu tapo įprasta jos garderobo dalimi. Visgi, „Theranos“ įkūrėjos noras įeiti į istoriją bei milžiniškas ego pavertė bendrovę melų ir manipuliacijų irštva. Galų gale, taip ir nesukūrusi veikiančios technologijos, „Theranos“ ėmė teikti kraujo tyrimų paslaugą, kuri buvo netiksli ir galėjo pakenkti klientams.
Kalbant apie patį knygos stilių, ją galima suskirstyti į dvi dalis. Pirmoji – pasakojimas apie „Theranos” ir jos įkūrėją bei vadovę Elizabeth Holmes iki prasidedant žurnalistiniam tyrimui. Antroji dalis – nuo tada, kai J. Carreyrou pradeda domėtis šia bendrove. Antroje dalyje vis dažniau atsiranda pasakojimo pirmuoju asmeniu, daugiau asmeninės nuomonės, tačiau tai puikiai papildo bendrą vaizdą.
Knyga parašyta taip, kad ją lengva ir malonu skaityti. Net ir tai, kad knygoje yra daugybė veikėjų, kurie nuolat keičiasi, per daug neapsunkina.
Rekomenduoju šią knygą visiems, besidomintiems žurnalistika ar verslo pasauliu. Visgi, jei tikrai tingite skaityti knygą, jums vis vien reikia daugiau sužinoti šią istoriją, todėl taip patrekomenduoju HBO dokumentinį filmą apie šią istoriją “The inventor: out for blood in Silicon valley”.
John Carrreyrou „Blogas kraujas: Silicio slėnio startuolio melai ir paslaptys“, Liūtai ne avys, 2019, 368 p.