Būna gyvenime taip, kad kažkas nepateisina lūkesčių. Laukiam, tikimės, ir nieko… Šis atvejis – absoliučiai atvirkštinis.

Kai pamačiau knygą pavadinimu „Berniukas, kurmis, lapė ir aklys“, pagalvojau, kad tai knyga vaikams ir turbūt pasakos apie kažkokį nuotykį. Tačiau vos ją atvertus supratau, kaip klydau.

Nors paprastai pradedu nuo turinio, šįkart nusižengsiu taisyklei ir iškart prie reikalo – viena didžiausių šios knygos vertybių, jeigu ne didžiausia, absoliučiai neįtikėtinos ir stiprios iliustracijos. Nenuostabu, juk jos autorius – Charlie Mackesy – britų menininkas, karikatūristas, iliustratorius. Knygos iliustracijos absoliučiai išsiskiria iš visų kitų savotišku piešimo stiliumi. Sakyčiau, kad tai viena pusė visos papasakotos istorijos.

Visgi knyga graži ne vien vizualiai. Tai ypatingai gražus pasakojimas apie tai, kas gyvenime svarbiausia – meilė ne tik pasauliui, draugams, bet ir sau pačiam.

Autorius istoriją pasakoja sentencijomis. Kiekviena iš jų giliai įkrenta į sąmonę ir priverčia pagalvoti. Tačiau dar daugiau yra parašyta tarp eilučių (kai kur tas vietas „tarp eilučių“ ir užpildo iliustracijos).

Pagrindiniai istorijos herojai yra keturi draugai, kurie susitiko skirtingu laiku, tačiau atrado kažką bendro – berniukas, kurmis, lapė ir arklys. Visi keturi atspindi absoliučiai skirtingus charakterius ir, esu tikra, galime savo gyvenimuose atrasti atitikmenis kiekvienam jų.

Autoriaus mintys sukasi apie draugystę, gyvenimą, meilę ir… mus pačius. Mano nuomone, stipriausia šios knygos mintis yra ta, kad didžiausia stiprybė yra paprašyti pagalbos, kai jos reikia. Juk tiek daug žmonių nedrįsta, bijo pasirodyti silpni, nesuprasti, ir lieka su savais demonais. Nors šalia jų yra kurmis, lapė ir aklys. Galbūt ir ne visada pastebimi (tarkime, kaip tylenė lapė), tačiau tyliai einantys gyvenimo keliu šalia.

„Kartais man rodos, kad jūs tikit manim labiau nei aš pats“ – ar įmanoma geriau apibūdinti draugus? Autorius subtiliai perteikia draugystės esmę, kuri priklauso ne nuo ištartų žodžių, o nuo to, kas liko toje bendroje tyloje.

Taigi, knyga visiškai nevaikiška. Nors tikrai galima ją skaityti vaikams ir pakalbėti apie gyvenimo subtilybes. Juolab, kad ji parašyta tikrai lengvu, paprastu stiliumi, be įmantrių žodžių ar itin gilių filosofinių minčių. Be to, skaitant nuosekliai, ją galima perskaityti vos per 10 minučių ar greičiau – puikus variantas tam atvejui, jeigu greitai reikia pakelti ūpą ar nueiti miegoti su šviesia mintim.

Tačiau tai yra puiki dovana draugui, ypač tam, kuriam šiuo metu reikia palaikymo, kuris šiuo metu kovoja su savim ar su pasauliu, kuriam šiuo metu nereikia daug žodžių, tik žinojimo, kad kažkas eina šalia.

Kaip Berniukas, kurmis, lapė ir arklys.

Charlie Mackesy „Berniukas, kurmis, lapė ir aklys“, Alma littera, 2020, 128 p., vertė Elžbieta Kmitaitė.