„Narvalas“: išdrįsti būti kitokiu, išdrįsti būti savimi

Ne visai NarvalasŠiuolaikinės knygos vaikams moko labai daug gražių dalykų – apie draugystę, šeimą, pasitikėjimą savimi, drąsą. Įvairių herojų bandomos vaikams perteikti gyvenimo tiesos dažnai būna kur kas paveikesnės nei tiesiog abstraktus pasakojimas. Štai vaikas susiduria su iššūkiu gyvenime, tai vietoje to, kad pasakotume abstrakčiai, galima pasakyti: žiūrėk, taip buvo atsitikę ir X herojui. Juk kiekvienam svarbu žinoti, kad jis su tokiu iššūkiu susidūrė ne vienas, kad panašių ar tokių pačių iššūkių pasitaiko ir kitiems. Net jei tie kiti – išgalvoti knygučių herojai.

Tai štai, jeigu jūsų vaikas kažkuo yra kitoks (o iš tiesų tai visi vaikai kažkuo yra visiškai išskirtiniai ir kitokie), tai tokiam paaiškinimui apie dalykus puikiai tiks Jessie Sima knyga „Ne visai NARVALAS“. Ši knygutė moko vaikus apie tai, kad būti kitokiu, išsiskirti iš aplinkos, yra visiškai normalu. O svarbiausia, kad tikri draugai visada tave priims tokį, koks tu esi.

Tačiau kartu tai paskatinimas nebijoti ieškoti tų, kurie tau yra kažkuo artimesni ar panašūs į tave, net jeigu tai atsitinka dėl to, kad tave pagauna stipri srovė, o tu nemoki plaukti. O suradus, nebūtina atsisakyti ir senesnių draugų, su kuriais nori bendrauti ir palaikyti ryšį.

Istorija trumputė, tačiau labai aiški – būti kitokiu yra normalu, normalu bandyti atrasti save, normalu priklausyti ne vienai, o kelioms grupėms, ir normalu su jomis abiem draugauti.

Tiesą sakant, šioje mažoje vaikiškoje knygutėje su labai dailiais paveikslėliais atradau save – esu Lietuvos lenkė, todėl visada jaučiausi priklausanti dviems grupėms – lietuvių ir lenkų tautoms. Tokio aiškaus identifikavimosi su viena, vientisa, vienoda grupe nebuvimas turi savo iššūkių. Kartais sunku ir suprasti, ar tu esi labiau vienoje grupėje, ar kitoje. Tačiau per visą gyvenimą supratau vieną – kad yra visiškai normalu jaustis priklausant dviem ar net daugiau grupių. Svarbu, kad visose būtum laukiamas ir mylimas.

Taigi pagrindinis knygos herojus Kelpas tą ir rodo, kad svarbiausia atrasti save, o vėliau atsiras ir vieta tose skirtingose grupėse. O galbūt net pavyks tas grupes… apjungti? Štai penkiametė Rusnė, išgirdusi knygos pabaigą, labai stipriai apsidžiaugė 😊

O dar prisipažinsiu, kad maniau, jog narvalai – tokios mistinės būtybės, kaip vienaragiai. Pasirodo, ne! Ir susimąsčiau, kad jeigu mano pradiniame suvokime narvalas buvo mistinė būtybė, vėliau paaiškėjo, kad ne, tai gal egzistuoja tokia tikimybė, kad vienaragiai irgi yra tikri….? 😊

Jessie Sima „Ne visai NARVALAS“, Alma littera, 2021, 40 p.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *