Mokykloje istoriją kaip dalyką labai mėgau, laikiau istorijos egzaminą (beje, labai gerai pasisekė!), tačiau Lietuvos istorija man visada buvo ta tema, kuri ne itin traukė. Ypač Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija – greičiausiai man buvo per sudėtinga, arba per daug detalių, kurias reikėjo įsiminti.

Zigmo Vitkaus knyga „Lietuvos valdovai pasakoja vaikams“ nuo pat pradžių kaip ir pabrėžia, kad knyga skirta mažiesiems skaitytojams, tačiau nutiko taip, kad ją skaičiau aš – mokyklą seniai baigusi ir nebe tokia maža. Penkiametė Rusnė knygos klausėsi tik epizodiškai, taigi darau prielaidą, kad ji dar per maža. Sakyčiau, ši knyga geriausiai tinka mokyklinio amžiaus vaikams, kurie jau mokosi istorijos.

Nežinau kaip jūs, bet aš mėgstu kartas nuo karto paskaityti apie tai, ko mokėmės mokykloje, tačiau kas senokai primiršta. Taigi ši knyga ir tapo puikia proga atgaivinti žinias. Kažką atsiminiau, o kažko – visiškai ne. Kai kurie valdovų giminystės ryšiai galvoje buvo užsifiksavę kitaip, kai kurie istoriniai faktai jau seniausiai pamiršti be didesnio reikalo prisiminti.

Galima būtų manyti, kad suaugusiam visai nieko naujo ir įdomaus ten nepavyks rasti, bet tai netiesa. Esu tikra, kad knyga, nors pavadinimas kalba ką kitą, puikiai tinka ir suaugusiems „prajudinti“ smegenis. Na, arba ruošiantis kokiam istorijos protmūšiui.

Knyga parašyta lengvu stiliumi, žaismingai, kartais net su humoru. Autorius vaizdžiai nupiešia kiekvieną valdovą ir stengiasi atskleisti jo charakterį. Pateikiamas ir to metu kontekstas aplinkinėse žemėse ar visoje Europoje, valdovą supę žmonės, kultūra. Garbės žodis, skaitydama apie karalienės Bonos virtuvę net jutau viliojančius kvapus. Tokia forma pateikta informacija kur kas geriau „lenda“ į galvą ir užsilaiko ten ilgiau.

Atskiro paminėjimo nusipelnė iliustracijos, kurias piešė Inga Dagilė. Ji ne šiaip sau nupiešė valdovus, jų aplinką, ji daug domėjosi, kaip anais laikais iš tiesų viskas atrodė. Be to, knygoje aptikau nemažai simbolių, perteiktų būtent per piešinius.

Esu skaičius, kad knygos autorius Z. Vitkus siekia populiarinti Lietuvos istoriją. Manau, su šia knyga jam pavyko – tai įtraukianti knyga (įveikiau per kelias valandas), gerai įsimena, lengvai skaitoma. Sakyčiau, net istorijos egzaminui besiruošiantys mokiniai gali iš jos pasikartoti Lietuvos istoriją. Bent jau man viskas pasirodė kur kas suprantamiau nei kad mus mokė pagal mokyklinę programą. Na, o jeigu jūsų vaikui ne itin įdomi Lietuvos istorija, ši knyga taps paskata ne tik daugiau sužinoti, bet ir įsiminti.

Zigmas Vitkus „Lietuvos valdovai pasakoja vaikams“, Alma littera, 2021, 136 p., iliustravo Inga Dagilė