Vaikai, augantys namuose, kurių bibliotekoje yra bent 80 knygų, turės šviesesnę ateitį, o jų raštingumas ir matematiniai gebėjimai bus daug geresni nei bendraamžių, rodo atliktas tyrimas. Be to, iš skaitančių namų kilę vaikai pasižymi didesniu noru nuolat tobulėti, kas teigiamai atsiliepia jų mokslo rezultatams.
Pasaulio ekonomikos forumas cituoja šiemet paskelbtą mokslinį tyrimą, kurio metu nuo 2011 iki 2015 metų ištirta 160 tūkst. suaugusiųjų. Koks rezultatas? Knygų prikrautuose namuose augę vaikai suaugę pasižymi daug geresniais raštingumo ir matematiniais gebėjimais, jie geriau supranta informacines technologijas.
Be to, augti namuose, kuriuose yra namų bibliotekos, gali atstoti universitetinį išsilavinimą.
„Vaikai iš tokių namų įgiję tik vidurinį išsilavinimą tampa tokie pat raštingi, skaičiuojantys ir technologiškai prisitaikę kaip ir tie universitetus baigę žmonės, kurie augo namuose su vos keliomis knygomis“, – teigiama tyrime.
Taigi, jeigu jūsų vaikas augs namuose, kur skaitymas yra įprasta veikla, net ir nebaigęs universiteto, jis bus toks pat raštingas kaip ir aukštąjį išsilavinimą įgiję, tačiau tamsuolių šeimose užaugę žmonės!
Visgi, tai nereiškia, kad kuo daugiau knygų yra namuose, tuo didesnė tikimybė, kad jūsų vaikas bus protingesnis ir gabesnis. Daktarės Joannos SIkoros iš Australijos nacionalinio universiteto atliktas tyrimas parodė, kad didžiausią naudą įgyja žmonės, kurių namuose buvo nuo 80 iki 350 knygų, o jeigu namuose yra dar daugiau knygų, papildomos naudos nebematyti.
Namų bibliotekos dydis labai priklauso nuo to, kokioje šalyje gyvenate. Skandinavijoje šeimos turi pačias didžiausias bibliotekas: 14 proc. Norvegų ir 13 proc. švedų namuose turi daugiau nei 500 knygų. Tačiau Čilėje, Graikijoje, Italijoje, Singapūre ir Turkijoje vidutiniškai šeimos turi mažiau nei 80 knygų.
Kodėl knygų skaičius ir raštingumas yra susiję? Tyrime teigiama, kad yra dvi priežastys. Visų pirma, augant aplinkoje, kurioje yra skatinamas mokymasis ir žinių kaupimas, o knygos yra įprasta gyvenimo dalis, vystosi kognityviniai gebėjimai. Antra, skaitymas padeda ugdyti įvairius įgūdžius, taigi, ankstyvas supažindinimas su knygomis, sustiprina kognityvinius gebėjimus bei padeda pagrindus įpročiams, kurie didins raštingumą.
Taigi, pirkdami knygas vaikams, jūs investuosite į jų ateitį. Žinoma, reikia nepamiršti rodyti pavyzdį ir sudominti juos skaitymu, ne tik apkrauti kiekvieną pakampę nenaudojamomis knygomis. Visgi, jeigu jums pavyks sudominti vaikus skaitymu, galite būti tikri, kad tai bus pamatas jų išsilavinimui.
Šį tyrimą galima vertinti įvairiai, nes jis tiek teisingas, tiek ir neteisingas, kadangi žmonijos istorijoje esama garsių asmenybių, kurių namuose apskritai būdavo vos kelios knygos arba jų visiškai nebūdavo, pvz., Lietuvos garsiausias fotografas J. Bulhakas savo memuaruose rašo, kad jo tėvų dvare buvo tik dvi lentynos knygų, bet tai neleidžia sakyti, kad jis buvo kvailesnis ar kad nieko nepasiekė. O jeigu mes pažvelgsime į viduramžius, kur apskritai kad ir turtinga šeima turėdavo vos kelias knygas, o gal ir vieną Bibliją, bet kalbėdami apie viduramžius vis tiek minime garsius ir protingus žmones (aišku, juk buvo ir tada žmonių, kurie savo namuose laikė didžiules bibliotekas, pvz., Petrarka). Tad sakyti, kad žmogus bus protingesnis priklausomai nuo knygų skaičiaus yra ganėtinai siaura, nes žmogus gali turėti ir milžinišką biblioteką, bet būti „kvailas“ (plačiąją prasme).