Teisė dažnam žmogui asocijuojasi su žodžiais „sausa“, „nuobodu“, „biurokratiška“. Tiesą sakant, man irgi dažnai kyla tokių asociacijų, ypatingai, kai perskaitau kokio teisininko tekstą, kuriame pilna teisinės kalbos: „pažymėtina“, „pasakytina“, „pabrėžtina“ ir t.t. Tačiau mūsų pasaulyje atsiranda asmenybių, kurių spalvos nudažo net pačias, atrodo, nuobodžiausias sritis.
Ir čia kalbu apie JAV Aukščiausiojo Teismo teisėją Ruth Bader Ginsburg ir jos knygą „Mano žodžiai“. Ruth buvo (ir išlieka po mirties!) viena įtakingiausių JAV moterų, kurios kelias ir nepailstama kova už moterų teises išjudino šioje šalyje tektonines plokštes. Apskritai Ruth yra ypatingai įdomi asmenybė – jos gyvenimas nesiklostė labai lengvai. Kaip ji pati minėjo Harry ir Meghan serijose apie lyderystę (kurias rodo „Netflix“), jai gyvenimas suteikė net kelias kliūtis: ji buvo žydė, ji buvo moteris ir ji buvo mama.
Moteris, kurios į darbą nenorėjo priimti nė viena advokatų kontora Niujorke, galiausiai tapo Aukščiausiojo Teismo teisėja. Tai buvo išties išskirtinė asmenybė, kurios nepalaužė nei atvira diskriminacija, nei sunkumai asmeniniame gyvenime, pavyzdžiui, mylimo vyro vėžį (beje, labai rekomenduoju pažiūrėti filmą „On the basis of sex“ apie jos gyvenimą ir nuolatinę kovą su diskriminacija ir kliūtimis).
Taigi, kai knygoje galima perskaityti tokios įspūdingos, ryškios, stiprios asmenybės mintis, tokia knyga tampa ypatingai vertinga. Nors knyga sudaryta iš esmės iš Ruth kalbų ir minčių ir tai gali atbaidyti žmones, kurie nemyli teises (aš tikiu, kad teisininkams skaityti šią knygą yra ypatingas malonumas), tačiau čia gerų minčių ras ir ne teisininkas.
Visų pirma, JAV teisingumo sistema visiškai kitokia nei mūsų, ten teisėjai daugiau sako savo nuomonės, skatina diskusijas visuomenėje, aiškina savo mąstymą ar poziciją. Todėl ir paaiškinimus apie vieną ir kitą bylą skaityti yra įdomu.
Čia taip pat rasite ir jos minčių apie kovą prieš diskriminaciją ir kaip toli JAV nuėjo šiuo klausimu (ir kiek, beje, pati Ruth prie to prisidėjo). Jeigu jus iš principo, kaip ir mane, domina visa JAV veikimo sistema, papročiai, tradicijos ir kaip jie supranta pasaulį, tai ši knyga labai daug pasakys apie teismų sistemą, apie tai, kaip remiamasi Konstitucija, kaip ji aiškinama ir pan. Tai yra tikrai ta knyga, kuri bent šiek tiek paaiškina, kaip veikia JAV.
Kai kuriose vietose knyga gali būti klampi skaitytojui, ypač, jeigu kažkurioje kalboje yra daug teisinės kalbos. Man labiausiai patiko konkrečių bylų pavyzdžiai – dėl ko žmonės kreipėsi, kaip teisėjai suprato kreipimąsi ir kokį sprendimą priėmė. Kadangi JAV Aukščiausiasis Teismas dirba net nuo 1789 metų, jis turi gilias tradicijas ir savo istoriją. Kai kurie sprendimai buvo per tuos metus keičiami, atšaukiami, aiškinami iš naujo. JAV Aukščiausiojo Teismo istorija yra ir JAV istorija.
Per įvairias kalbas, kurios atsidūrė šioje knygoje, puikiai atsiskleidžia ir pati Ruth. Jos humoro jausmas, jos stiprybė, jos intelektas, jos požiūris į pasaulį ir… optimizmas, kad viskas vis tiek JAV bus gerai.
Taigi rekomenduoju knygą tiems, kuriuos žavi nepalaužiama, stipri, ikoniška Ruth Bader Ginsburg ir tiems, kuriuos žavi JAV, visa sistema, kurie nori geriau suprasti, kaip viskas veikia anapus Atlanto.
Ruth Bader Ginsburg „Mano žodžiai“, Alma Littera, 2022, 480 p., vertė Vaida Jėčienė.