Į akademikų knygas žiūriu labai skeptiškai, nes paprastai jose apie problemas svaičiojama teoriniame lygmenyje, nekreipiant dėmesio į realią situaciją, užsidarius vakuume. Kitaip tariant, stiliumi „jei Marytė turėtų kiaušinius, tai būtų Petriukas“. Bet taip nėra. Ši knyga yra maloni išimtis, kai kalba eina apie gyvenimą.

Knygos autorius Žygintas Pečiulis – humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius, dėstantis būsimiesiems žurnalistams (dėstė ir man). Tačiau rašydamas šią knygą autorius yra ilgametę patirtį sukaupęs žurnalistas, pasakojantis žingeidžiam žiniasklaisklaidos šaltiniui apie tai, kaip reikėtų bendrauti su juo ar tokiais kaip jis.

Tai patarimų knyga tiems, kurie bendrauja su žurnalistais arba, tikėtina, gali bendrauti. Joje pateikiami pagrindiniai principai, kokį žodyną naudoti, kokiomis sakinio konstrukcijomis kalbėti, kaip nugalėti jaudulį prieš ar interviu metu ir t.t.

Negana to, ištisi puslapiai skiriami pasakojimui apie tai, kaip dirba žurnalistas, su kokiomis problemomis jis susiduria, ko tikisi iš pašnekovo ir pan.

Įvadiniame žodyje autorius siūlo knygą turėti tik sau, nepasakoti, kad ją turi savo viešųjų ryšių specialistui. Aš, kaip viešųjų ryšių praktikas, savo klientams šitą knygą dalinu pats. Rekomenduoju viešųjų ryšių agentūroms užsipirkti knygelių ir nešti dovanų naujiems klientams. Gyvenimas palengvės, daug valandų sutaupysite, nes nereikės aiškinti, kas tie viešieji ryšiai ir kad tai nėra komunikacija „parašykim, kokios kokybiškos ir šiltos mūsų liemenės“.

Patyrę viešųjų ryšių vilkai čia turbūt nieko naujo nesužinos, tačiau jų klientai ir pradedantieji pasakotojai turėtų šią instrukciją pavartyti. Juolab, kad dabar netgi nukainota. (ne, tai nėra „piarinis“ leidyklos „Tyto alba“ rašinys).

Žygintas Pečiulis „Kaip bendrauti su žiniasklaida“, Tyto alba, 2014, 232 p.