Pirmą kartą dalyvavau socialinių tinklų akcijoje „padovanok knygą nepažįstamajam / nepažįstamajai“ (kur reikia daryti „Like&Share“). Man tai buvo labai sėkminga akcija. Taip gavau ir perskaičiau Daniel Keyes romaną „Gėlės Aldžernonui“.

Trumpai apie pasakojimą. 32 metų Čarlis Gordonas – žmogus su sutrikusiu intelektu – visą gyvenimą svajoja būti protingas. Dėl šios tragedijos jį motina išvaro iš namų ir tik per plauką jam pavyksta išvengti prieglaudos. Vieną dieną pasitaiko unikali proga tapti protingu. Problema – metodas eksperimentinis. Toks eksperimentinis, kad jis pasirinktas kaip pirmasis žmogus, su kuriuo tai bus išbandyta. Išduosiu – jam pavyksta, jis tampa protingas. Kaip jis gyvena ir kaip jam baigiasi – šitoje nuostabioje knygoje.

Ši knyga pasakoja seną kaip pasaulis tiesą – būti genijumi yra kur kas sudėtingiau nei būti sutrikusio intelekto. Nes kuo daugiau supranti, tuo sunkiau ištverti socialinės aplinkos kuriamą įtampą, ypač jei esi susidvejinusi asmenybė. Moksliniais tyrimais ir ekspermentais pagrįstas ir protu suvokiamas ateities žinojimas yra verčiantis degraduoti.

Knygos turinys – fantastiškas. Kita vertus, jį ir rašo D. Keyes – psichologas. Tačiau forma taip pat tampa labai svarbiu prieskoniu, kuris kartu su turiniu padeda kurti pasakojimo tragizmą. Kadangi tai dienoraščio forma parašytas kūrinys, pagrindinio veikėjo rašymo stilius (kuris kinta priklausomai nuo istorijos vingių) skaitytojui suteikia žinių apie Čarlio būklę ir kuo toliau, tuo labiau prikausto prie knygos puslapių.

Liūdna tai knyga, bet mano rekomendacija – būtinai skaityti. Visiems. Knyga padės suprasti dviejų skirtingų žmonių pasaulių – sveiko žmogaus ir žmogaus su sutrikusiu intelektu – susidūrimo priežastis ir pasekmes bei šių dviejų planetų susidūrimo tragizmą.

Daniel Keyes „Gėlės Aldžernonui“, Trigrama, 2009, 360 p.