Galbūt skamba paradoksaliai ar net nelogiškai, bet nemėgstu knygų, kurioms 100 proc. pritariu. Nes jeigu visiškai pritariu, vadinasi, viską, kas ten aprašyta, jau ir taip žinau. O štai knygos, kur pateikiamas kitoks požiūris į tuos pačius dalykus, tikrai praturtina. Nebūtinai viskas turi būti kardinaliai priešinga manajam suvokimui, bet į kažkokį reiškinį bus pažiūrėta kitu kampu, iš kitos perspektyvos, užkabintas kažkoks mano nenagrinėtas aspektas. Tai štai Jonathan’o Sacks’o knyga „Moralė“ yra būtent tokia.
Nors ji nėra itin plona, bet prarijau ją taip greitai, kad atrodo, jog skaičiau dieną, gal dvi. Norėjosi nuolat cituoti, ką ir padariau du kartus savo feisbuko paskyroje. Ir ne todėl, kad viskam pritarčiau, bet todėl, kad tos mintys uždegė lemputes mano galvoje, privertė suktis minčių mechanizmus.
Something went wrong – tokią frazę norėjau parašyti apžvalgos antraštėje, bet kažkaip man gražiai ji neišsivertė, tai nuėjau lengvesniu keliu. Knyga iš esmės apie tai, kas nutiko tokio, kad Vakarai šiuo metu yra stipriai susiskaldę, kraštutiniai dešinieji vėl kelia galvas, žmonės nesusikalba, na ir kodėl matome žmones, kurie prieš galimybių pasą protestuoja pasikabinę Dovydo žvaigždes (knygoje apie tai nerašo, bet joje kalbama iš esmės apie tai).
Bendrai kalbant dėl viso to kaltina septintąjį XX a. dešimtmetį ir individualizmą. Taip, aš pati pradžioje buvau nusiteikusi skeptiškai, perskaičiusi šias mintis, tačiau autorius tikrai gana nuosekliai paaiškina šią poziciją. Jis kalba apie šiuolaikinius socialinius reiškinius, kaip, pavyzdžiui, viešo gėdinimo kultūra, iš kur jie atėjo ir kokią turi įtaka mums, kaip visuomenėms. Pagrindinė knygos mintis, kad visgi moralė, net ir suprantama labai skirtingai, yra bendruomenės klausimas, kurios nesukurs nei valstybė (t.y. niekas neprimes „iš viršaus“), nei nematoma rinkos ranka. Moralė gimsta bendruomenėse. Bet problema tokia, kad tos bendruomenės Vakarų pasaulyje pamažu nyksta. Kodėl? Perskaitysite knygoje, nenoriu visko atpasakoti.
Kai kurios knygos mintys yra gana kontraversiškos ir gali nepatikti itin liberalių pažiūrų žmonėms, kuriems visa tai, kas ne individualu – atgyvena. Man ši knyga buvo nepaprastai įdomi, joje radau daug įdomių minčių, kurios pajudino mano įsitikinimus ir privertė pagalvoti apie vieną ar kitą reiškinį iš kitos perspektyvos. Ar smarkiai pakeitė mano nuomonę? Greičiausiai ne, tačiau tikrai praturtino. Apie tai kalba ir knygos autorius, ragindamas, paprastai tariant, išlįsti iš savo burbulo ir bendrauti su tais, su kuriais jūs nesutinkat ir galbūt nesutiksite niekada. Bendravimas, bendruomenė ir jos moralė dar gali išgelbėti Vakarus, mano J. Sacks. Ši knyga verta jūsų laiko.
Jonathan Sacks „Moralė“, Tyto alba, 2021, 336 p., vertė Jolita Parvickienė.