„Baldras, Šešėlio sūnus“ iš tamsos traukia islandų literatūrą

trnsfr-sjon-baldrasGėdingai prisipažinsiu – apie islandų literatūrą iki šiol nežinojau nieko, išskyrus kelias sagas. Na, arba nežinojau, kad tai islandų literatūra. Kaip ten bebūtų, Čekijoje viena latvė menininkė rekomendavo islandų rašytoją Sjóną ir jo kūrinius. Dėl pirmojo nesigailėjau, antras laukia eilėje.

Sjónas (pilnas vardas – Sigurjón Birgir Sigurðsson) laikomas vienu ryškiausių šiuolaikinių islandų rašytojų. 2005 metais apdovanotas Šiaurės tarybos literatūros premija. Jis kuria tekstus Brodskio kvartetui, atlikėjai Björk. 2001 metais daina „I’ve Seen it All“ Larso von Triero filmui „Šokėja tamsoje“, kuriai tekstus rašė Sjónas, buvo nominuota Oskarui. Oskarą tuomet gavo Bobas Dylanas. Taigi – didelė žuvis.

„Baldras, Šešėlio sūnus“ – knyga, kuri tikrai patiktų vienai iš trijų svarbiausių asmenų valstybėje, Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei. Jei kas nors iš jos aplinkos žmonių skaito šią knygos refleksiją, perduokite jai, prašau.

Nenorėdamas sugadinti skaitymo malonumo, nekalbėsiu apie herojus ir jų likimus, neminėsiu vardų ir jų istorijų pynės. Pynė, beje, tokia, kokią ir mėgstu – paskutinį aguonos grūdą suvalgai pačioje pabaigoje. Nesugadinant skaitymo malonumo pasakyti galiu tik tiek, kad kūrinys prasideda tuo, jog vienas redakcijai žinomas knygos veikėjas išeina medžioti mėlynosios lapės. Iš karto supratau, kad atradau islandiškąjį knygos „Senis ir jūra“ variantą.

Islandiškąjį, nes kūrinyje gausu atšiaurios gamtos, kurioje žmogus stengiasi išlikti ne kovodamas, o mėgindamas prie jos pritapti. Šiaurietiški knygos elementai (pūgos, sniegas, atšiaurumas), žmogaus ir gamtos santykis, maginio realizmo elementai mane įtraukė maždaug taip, kaip ir Arto Paasilinna kūriniai.

„Senį ir jūrą“ Sjóno kūrinys primena savo universalumu – interpretuok kiek tik nori ir apie ką tik nori. Šiuolaikinei visuomenei būdingų etinių klausimų knyga iškelia ne vieną. Kitaip tariant, apie ką kalbėti ras ir Seimo vadovė, ir apsiskaitęs žmogus.

Tiesa, nors kūrinys laikomas romanu, jis labai poetiškas. Įsiminiau šią citatą: „Jis darė tai, ką darytų kiekvienas į bėdą pakliuvęs islandas – giedotų balades, deklamuotų ketureilius ir poemas, visu balsu dainuotų, o kai niekas kitas negelbėtų, mintyse pereitų visą psalmyną. Tai sena ir patikima gudrybė, jei nori neprarasti sveiko proto“. Ši citata puikiai apibrėžia ir kūrinio formą, ir turinį. Turinio prasme, knygoje keliami etninės tapatybės klausimai, ryšys su protėvių kultais, formos – tai romanas, kuris yra poezija. Tiesiog.

Knyga tokios apimties, kad galima perskaityti per pietus.

Sjón „Baldras, Šešėlio sūnus“, Apostrofa, 2009, 114 p.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *