Haruki Murakami yra rašytojas, niekada negausiantis Nobelio literatūros premijos. Ir kai metai iš metų lažybų bendrovės populiariausiam šiuolaikiniam japonų autoriui duoda didžiausius šansus ją laimėti, suprantu, kad lažybų brokeriai arba neskaito knygų, arba nesupranta, kaip ir kas skiria Nobelio literatūros premijas.

Jau esu kažkada rašęs, kad H. Murakami dingsta iš mano lentynos. Ir galvojau, kad taip ir bus. Bet kadangi jo knygos, kurias perskaičiau pirmiausia, buvo tokios neblogos, vis knieti imtis ir naujų. O gal šįkart bus gera? O jei bus gera ir neperskaitysi? Praradimas. Tai ir paėmiau.

Trumpa išvada – naujausia apsakymų knyga „Vyrai be moterų“ Nobelio literatūros premijos H. Murakami tikrai pelnyti nepadės.

Padarykime siaubingą dalyką – padalinkime popieriaus lapą į dvi dalis ir vienoje rašykime teigiamus dalykus, kitoje neigiamus. Techninė analizė. Pirmoji mano grafa būtų ilga: primityvus intertekstualumas per prekių ženklus, kartais absoliučiai nemotyvuoti veikėjų ėjimai, ta pati stilistika ir vengimas bent kažkiek nukrypti nuo kūrybinės programos, primityvoka teksto struktūra ir t.t.

Kitoje grafoje – du labai geri dalykai: gerai „sukalti“ veikėjai ir bukai, beveik žurnalistiškai, sukurtos apsakymų aplinkybės (t.y. kodėl vyras gyvena be moters).

Pirmiausia, H. Murakami veikėjai yra unikalūs savo universalumu. Kaip ir sako dramaturgijos teorija, veikėjas turi būti toks, kad kuo daugiau skaitytojų galėtų jį susieti su savimi, savais išgyvenimais. Kuo daugiau žmonių pasieksi, tuo populiaresnis būsi. Tai svarbu. Nebent, aišku, „kuri meną“ už valstybės pinigus, tai tada sau gali leisti bet ką.

Antra, autorius pateikia įvairias situacijas, kodėl vyrai yra / gyvena / lieka be moterų. Neištikimybė, mirtis ir t.t. Tai leidžia į vienišo vyro psichologiją pažvelgti iš įvairių kampų, kai kuriais atvejais suprasti vienatvės ir laisvės tapatumą, kitais pagalvoti apie savižudybę. Kitaip tariant, elgsenos algoritmą šitoje knygoje atras kiekvienas viengungis.

Ar skaityti? Jei esi senbernis, taip. Jei senbernio ieškanti moteris, taip. Jei knygos ieškantis skaitytojas su stažu, ne. Nes perskaitę keletą ankstesnių jo knygų, nieko naujo neatras. Tiesiog viskas jau skaityta.

Haruki Murakami „Vyrai be moterų“, Baltos lankos, 2015, 220 p.