Yra knygų, apie kurias negali pasakyti nieko blogo, tačiau jos nelimpa ir nekelia didelio susidomėjimo. Būtent taip galėčiau apibūdinti Broniaus Krikštopaičio „Jūrų keliais“.
Ši knyga, mano manymu, yra labai svarbi ne tik jūreivyste besidomintiems, bet ir istorikams, mat yra vieno pirmųjų tarpukario Lietuvos jūrų kapitonų pasakojimas apie komercinės laivininkystės kūrimąsi.
B. Krikštopaitis aprašo, kaip tarpukariu buvo ruošiama pirmoji kapitonų laida, kokiu burlaiviu po pasaulį mokydamiesi jūreiviai plaukiojo, kaip buvo kuriamas Lietuvos laivynas.
Autorius, kuris Lietuvoje užslinkus raudonajam marui pasitraukė į JAV ir pirmą kartą knygą 1979 metais publkavo būtent joje, dalinasi savo įspūdžiais ir savo istorijos versija tiek apie nacių, tiek apie sovietų įtaką jūreivystei.
Tai yra gyvas ir detalus Lietuvos jūreivių gyvenimo pasakojimas. Tačiau jis neįdomus ir net negaliu pasakyti priežasties. Galbūt rašymo stilius, galbūt menkas domėjimasis jūrinėmis temomis, tačiau knyga neužkabina. Gal kiek įdomiau autorius pasakoja, kaip sovietai perima Lietuvos laivyną bei kokius sunkumus turi išgyventi okupuotos valstybės jūreiviai.
Visgi knyga, kaip ir minėjau, yra vertinga. Tai vienas iš nedaugelio pasakojimų apie specifinę Lietuvos istoriją iš pirmųjų lūpų – kapitono Broniaus Krikštopaičio. Manau, kad knyga tikrai turėtų susidomėti istorikai arba jūros mylėtojai. O kiti… Na, taip pat galite pabandyti.
Bronius Krikštopaitis „Jūrų keliais“, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2015, 248 p.