„Frankenšteinas Bagdade“ ir 45 gerbėjų klubas

000000000002178125-5bc494df4f42f-asset-knyguklubas-9786099603315

Knygos apžvalga spausdinta žurnale „Verslo klasė“.

Ant knygų, kurias tikimasi parduoti, nugarėlių leidėjai vis atspausdina kelis teigiamus autoritetų pastebėjimus apie kūrinį. „Frankenšteinas Bagdade“ pridengtas iš 45 ekspertų pagirų susiūta sermėga. Ar gali šitą knygą nuoširdžiai mėgti 45 skaitytojai? Taip, gali.

Irako literatūra mano literatūriniame žemėlapyje, prisipažįstu, yra juoda dėmė. Dėl to autoriaus – Ahmed Saadawi – vardas iki pat šios knygoms patekimo į rankas, man nieko nesakė. Ir tiesą sakant, aš net nežinau, ar čia labai gėdingas faktas, nes tarp didžiausių autoriaus pasiekimų minima tai, kad jis pateko į „Beirut39“ sąrašą – 39 geriausių arabų kalba rašančių autorių iki 39 metų. Sutikite, ne kandidatas į Nobelio literatūros premiją. Bent kol kas. Tiesa, 2014 metais jis apdovanotas Tarptautine arabų grožinės literatūros premija. Ji paskirta už romaną „Frankenšteinas Bagdade“.

Romano veiksmas vyksta šio amžiaus pradžioje Irako sostinėje Bagdade. Senienų pardavėjas po eilinio teroristinio išpuolio surenka žmonių kūno dalis ir susiuva iš jų būtybę, į kurią vėliau patenka klaidžiojanti siela. Atgijęs monstras ima kelti chaosą mieste žudydamas žmones, kurie kada nors yra skriaudę buvusius jam priklausančių kūno dalių savininkus, o vėliau ir šiaip blogiečius. Į jo medžioklę susiruošia ne tik slaptas specialiųjų tarnybų dalinys, kuriame tarnauja astrologai bei kitokie abejotinos svarbos specialistai, bet ir žiniasklaida.

„Frankenšteinas Bagdade“ yra įdomi klasikinio Mary Shelley kūrinio interpretacija. Dėl laiko ir erdvės pasikeitimo, atsirandančios politinės ir socialinės aplinkybės, padeda autoriui sukurti unikalų kūrinį. Modernizuotas klasikinis personažas – Frankenšteinas – puikiai atskleidžia Irako tragediją ir opias visuomenės problemas. Mano galva, būtų sunku rasti klasikinį personažą, kuris šioje situacijoje tikrų labiau.

Tiesa, ar A. Saadawi vaizduojama būtybė yra Frankenšteinas, dar galima būtų pasiginčyti. Taip, jis susiūtas, tačiau savo esme man jis vis tiek labiau golemas. Frankenšteinas yra būtybė, kuri šiais laikais turėtų neįgaliojo pažymėjimą ir būtų laikoma protiškai atsilikusia. Romane, tuo tarpu, pasakojama apie Bagdade slankiojančią būtybę, pasižyminčią strateginiu mąstymu ir gebėjimu burti nedidelės apimties nusikalstamas grupes. Kiti veikėjai, pradedant žurnalistu, baigiant kare sūnų praradusia senyva moterimi, yra tikroviški, pasiduodantys personažo ir teksto logikai. Atrodytų, kas čia tokio, tačiau, patikėkite, kai knygoje gausu intertekstų, o įvykiai skriete skrieja, mažiausiai norėtumėte sėdėti ir gilintis į personažų elgsenos motyvus.

Prie romano dramaturgijos neprikibsi net norėdamas. Gaudynių fone yra daugybė veikėjų ir siužeto linijų, kurios smarkiai priklausydamos nuo pabaisos paieškų, meistriškai supinamos į vientisą literatūros pynę. Dėl to skaitytojas gali mėgautis įtraukiančiu, greitu detektyvu, kurio pabaiga neaiški iki pat paskutiniųjų puslapių. Be to, kaip ir dera gerai istorijai, skyriai baigiami tuomet, kada to mažiausiai nori ir dėl to ši knyga tampa greito vartojimo preke. Kas – leiskite pastebėti – nėra nieko blogo.

Paskutinę pastraipą, matyt, derėtų skirti apibendrinimui. Tokiam, koks nugultų kaip graži citata, rekomenduojanti šią knygą. Bet kad jau ir taip puslapiuose sudėti 45 gerbėjai, pasiruošę dėti ranką nukirsti, kad knyga patiks, nebūsiu vienas iš jų – nedėsiu rankos. Rankos yra ne tam, kad būtų nukapotos, jos skirtos versti tokių knygų kaip ši puslapius.

Ahmed Saadawi „Frankenšteinas Bagdade“, Liūtai ne avys, 2018, 304 p.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *