Ewos Wołkanowskos – Kołodziej knyga „Vilnius. Šeimos skonių istorija“ mane sudomino dėl receptų. Mėgstu receptų knygas, turiu jų keletą, ir tikrai neretai gaminu pagal tose knygose esančius patarimus. Tačiau ši knyga yra kur kas daugiau nei tik receptų knyga.
Originaliai parašyta Lenkijos auditorijai, vėliau išversta į lietuvių kalbą, knyga pasakoja ne tik apie autorės šeimos kulinarines tradicijas, tačiau ir plačiai praveria duris į Lietuvos lenkų virtuvę, o kartu ir į Vilniaus krašto kultūrą. Iš pačios autorės, nors ir tarp eilučių, sklinda itin jautrus noras išsaugoti jos mamos receptus, nes jos šiame pasaulyje jau nebėra. Taigi ši knyga yra tam tikras asmeninis vienos šeimos albumas, kuris puikiai atskleidžia, kuo gi gyvena Lietuvos lenkai, ir kuo Vilniaus kraštas yra išskirtinis. Receptai čia yra tarsi priedas prie kuriamos istorijos, tarsi kvietimas ne tik perskaityti apie Vilniaus kraštą, bet ir jo „paragauti“.
Nors knyga buvo rašyta Lenkijos auditorijai ir joje daug pasakojama apie Vilniaus krašto virtuvę, kuri, mano subjektyviu vertinimu, nedaug tesiskiria nuo lietuviškosios, tačiau ir lietuviai čia gali atrasti įdomių dalykų apie savo bendrapiliečius – Lietuvos lenkus. Knygoje yra ne tik receptų tačiau ir kasdienybės aprašymų, pavyzdžiui, kaip Vilniaus krašte einama į pirtį, kodėl žmonės mėgsta šią pramogą. Be abejo, prie tos temos pasiūloma, ką būtų geriausia valgyti būnant pirtyje, kaip suruošti stalą. Knygoje yra ir keletas originalių receptų, sukurtų autorės mamos ir močiutės.
Jeigu knygą į savo rankas ima Lenkijos lenkas, kuriam Vilnius ir Vilniaus kraštas, be jokios abejonės, kelia daug sentimentų, manau, toks skaitytojas sužino daug naujo apie šio krašto virtuvę, kultūrą, kulinarinį paveldą. Tuo pačiu jis daug sužino ir apie Lietuvą, nes Lietuvos lenkų kasdienybė yra stipriai paveikta ir lietuviškosios. Man pačiai, kaip Lietuvos lenkei, kilusiai iš Vilniaus krašto, kai kurios knygos vietos buvo staigmena, nes, tarkime, mūsų giminėje ar mūsų kaime buvo elgiamasi kitaip, laikomasi kitokių tradicijų. Tai tik dar kartą įrodo, kad Lietuvos lenkų kultūra gali būti tokia skirtinga ir kartu turtinga.
Manau, knyga puikiai tinka kaip dovana, ypač mūsų bendratautiečiams, kurie išvyko gyventi į užsienį. Joje yra ir daug receptų, kuriuos puikiai žino ir pamėgę žmonės visoje Lietuvoje, o puikaus maisto nuotraukos gali nejučia bent mintimis ar instinktyviai juntamu patiekalų skoniu bent trumpam perkelti į Vilniaus kraštą, atgal į Lietuvą.
Ewa Wołkanowska – Kołodziej „Vilnius. Šeimos skonių istorija“, Terra Publica, 2017, 304 p.