Keturiolikmetė mergaitė užmezga romaną su penkiasdešimtmečiu vyru. Šito vieno sakinio turėtų užtekti žmonėms, kad suprastų, apie ką ši istorija. Tačiau joje svarbus kiekvienas žodis ir jo vieta sakinyje. Penkiasdešimtmetis vyras pasinaudoja keturiolikmetės naivumu, jos traumomis ir ją seksualiai išnaudoja. Štai kaip turėtų prasidėti istorija.
Kalbu apie knygą „Abipusiu sutikimu: (Ne)uždraustų santykių istorija“. Ją parašė Vanessa Springora ir sukėlė tikrą skandalą Prancūzijoje, kur knygoje aprašomi įvykiai ir klostėsi.
Vanessa buvo likimo nuskriausta mergaitė, kuria nesirūpino nei tėvas, nei mama (nors ji su pastarąja gyveno). Ji buvo emociškai apleistas vaikas, ir atsivėrusią tuštumą greitai užpildė penkiasdešimtmetis gana sėkmingas ir žavus rašytojas. Užteko tik dėmesio, ir ji patraukė paskui.
Šios moters gyvenimo tragedija šitoje vietoje nesibaigia – negana to, kad ji pradeda savo amžiui per ankstyvus santykius su pusamžiu vyru, apie tai žino jos mama ir keli artimieji. Ir… nedaro nieko. Abipusiu sutikimu ir… tyliu visuomenės pritarimu.
Kodėl visuomenės? Nes Prancūzijoje turbūt iki šiol gana laisvai žiūrima į santykius, flirtą, merginimą darbe arba didžiulį amžiaus skirtumą. Ne viename filme esame matę, kai prancūzai nesupranta amerikiečių, kurie eina su šūkiais „Me too“, o amerikiečiai nesupranta prancūzų. Vienas iš geriausių pavyzdžių – buvusio Tarptautinio valiutos fono Dominique Strauss Kahn istorija, kai jis seksualiai išnaudojo viešbučio tvarkytoją. Amerikoje kilo skandalas, Prancūzijoje gi buvo tokių, kurie vis dar jį matė prezidento poste. Prancūzai savo prezidentui ar elito vyrams atleidžia ir slaptas, ir viešas meilužes. Tarsi nenorima atimti tos plonos, jaudinančios ribos vyrų ir moterų santykių, kur nesi tikras, ar viskas su tuo dar gerai, ar jau nebe.
Tačiau keturiolikmetės mergaitės ir penkiasdešimtmečio vyro santykiai niekaip negali būti pateisinti, riba peržengta. Rašytojas, turėjęs nemažai tokių santykių, juos su visom detalėm aprašo ir savo knygose. Ir niekam ilgą laiką tai nekliūva, visus jaudina uždrausto santykio, sekso fantazija, tačiau jie atsisako priimti faktą, kad toms mergaitėms tai yra realybė, o ne fantazija.
Dar labiau šokiruoja aplinkinių reakcija, kai rašytojas net nebeslepia savo santykio su nepilnamete mergina, jis juo, atrodo, net didžiuojasi!
Stebina ir tai, kokiu ramiu tonu knyga parašyta. Lyg testamentas. Lyg žmogus atsisėdo priešais veidrodį ir papasakojo savo istoriją. Be ilgų nuklydimų, be plačių išvedžiojimų, tik su retokai keliamais klausimais: ar tai yra normalu? Ir atsakymas čia vienareikšmis.
Knyga vertinga tuo, kad parodo, ką išgyvena mergaitė, kuri įtraukiama į tokį baisų santykį, ir kokias pasekmes tai turi ateityje. Skaitant knygą, jos pavadinimas „Abipusiu sutikimu“ tampa vis ironiškesnis.
Tai, kad ši knyga apskritai buvo parašyta ir publikuota Prancūzijoje, kad ji tapo bestseleriu, rodo, kad visgi visuomenė nenoriai, bet keičiasi. Gabrielis Matzneffas, knygoje aprašomas vyras, galiausiai buvo priverstas bėgti iš Prancūzijos, jis buvo apkaltintas pedofilija ir vaikų išnaudojimu.
Deja, tam prireikė drąsios moters, kuri tiesiog padėtų savo širdį viešumai ir visuomenės teismui. Visuomenės, kuri ilgai nematė to, kas ilgus metus buvo taip akivaizdu.
Vanessa Springora „Abipusiu sutikimu: (Ne)uždraustų santykių istorija“, Baltos lankos, 2020, 144 p.