Atėję pas mus į svečius, mūsų penkiametės dukros knygų lentynoje rastumėte labai daug knygučių, susijusių su emocijomis, jausmais, psichologiniais dalykais. Jos visos yra skirtingos, skirtingo formato, kitokio pateikimo, tačiau visos kalba ne apie išorinį pasaulį, o apie vidinį.
Kodėl? Nes mes patys augome tokiais laikais, kai apie jausmus kalbėti buvo nemadinga, nepriimtina, nebuvo laiko (neabsoliutinu tikrai, bet tokia buvo vyraujanti tendencija). Todėl ir norime, kad mūsų dukra su emocijomis būtų pažįstama nuo pat mažumės.
Žinau, kad yra tėvų, kurie vaikams nuo kelio bando pašalinti visas kliūtis, iššūkius, nemalonius dalykus. Taip pat žinau, kad jie tą daro iš didelės meilės, tačiau aš tokiam požiūriui nepritariu. Manau, pasaulis yra didelis ir įvairus, ir anksčiau ar vėliau mūsų vaikams teks susidurti ne tik su gražiais ir gerais dalykais, bet ir su sunkumais, iššūkiais, nusivylimais. Tada greičiausiai nebūsime šalia ir negalėsime padėti išspręsti situacijos, todėl turime pasistengti patys vaikams sulipdyti tvirtą stuburą ir juos paleisti į pasaulį.
Niels van Hove knyga „Tu gali!“ yra būtent apie tai. Kaip tėvai gali paruošti savo vaikus emociškai – visų pirma, atpažinti savo jausmus, juos priimti ir mokėti juos valdyti. O svarbiausia, išmokyti vaiką atsispirti pagundai bet kuriuo atveju „pritapti“ (o kas iš mūsų nenorėjo pritapti?), net jeigu pritapimas reiškia blogus dalykus.
Ne paslaptis, kad patyčių problema Lietuvoje yra labai opi. Ką mes galime padaryti? Pirmiausia, stengtis, kad mūsų vaikai netaptų patyčių iniciatoriais ar dalyviais – šitoje vietoje reikėtų patiems susilaikyti nuo patyčių ir paaiškinti vaikui, kad yra įvairių šeimų, vaikų, ir dėl to, kad kažkas skiriasi nuo tavęs, jis blogesniu netampa. Visų antra, reikėtų jiems įdiegti sugebėjimą atsispirti patyčioms. Suprantu, kad tai ne toks ir lengvas darbas. Todėl tokios knygos kaip „Tu gali!“ labai tinka tokiai užduočiai, juolab jeigu patys nerandate žodžių, kaip padrąsinti vaiką. Patarimai čia trumpi ir aiškūs.
Dar vienas svarbus dalykas, ko moko ši knygutė – dorotis su savo problemomis. Be abejo, kuo mažesnis vaikas, tuo jo problemos mažesnės, bet vaikui tikrai taip neatrodo. Todėl svarbu mokyti vaikus išspręsti problemas, suprasti, kada jis tai gali padaryti pats, o kada reikalinga mamos ar tėčio pagalba.
Bet kuriuo atveju, svarbiausias dalykas, kurio moko ir ši knygutė – būtina su vaiku kalbėtis, patiems dalintis savo jausmais, baimėmis, patirtimi. Būtina parodyti, kad mes, tėvai, irgi nėjome paprastu, lygiu keliu, irgi susidūrėme su baimėmis, stresu, nerimu.
Nors mums, iš dabartinių problemų perspektyvos, vaikiškos bėdos gali atrodyti nereikšmingos, tačiau vertėtų prisiminti, kad tai jų pasaulis, ne mūsų. O kiekvieno pasaulis yra unikalus ir nepaprastas, svarbiausia pasistengti jį pažinti. Gal mums pavyks taip užauginti vaikus, kad jie ne tik netaps patyčių iniciatoriais ar dalyviais, ne tik atrems patyčias, bet ir nebijos apginti tų, kurie tapo taikiniu.
Niels van Hove „Tu gali! Kaip pasitikėti savimi ir įveikti kasdienes problemas“, Alma littera, 2021, 32 p., vertė Živilė Andriūnienė.