Biblioteka Paryžiuje – du žodžiai, kurie išsyk mane sudomino, kai tik pamačiau knygą tokiu pavadinimu. Mėgstu knygas ir mėgstu Paryžių. Tiesa, esu jame buvusi tik kartą, bet tai buvo ypatinga kelionė – pirmoji su tada dar būsimu vyru.
Šiame tinklaraštyje jau esu rašiusi, kad grožinės literatūros knygas į rankas paimu itin retai, nes labiau mėgstu tas, kurios atspindi realaus pasaulio įvykius. Tačiau Janet Skeslien Charles knyga „Biblioteka Paryžiuje“ savyje supina du pasaulius – tikrąjį ir išgalvotą. Knyga nuo pat pirmųjų puslapių įtraukia į tragišką, bet tuo pačiu itin įdomų Prancūzijos, o ir visos Europos laiką.
Knygos veiksmas vyksta Paryžiuje, prieš pat Antrąjį pasaulinį karą ir jam prasidėjus, taip pat persikelia laiku į 1983 metų JAV, Montaną. Pagrindinė herojė – Odilė – nuo mažumės myli knygas ir savo darbą įsivaizduoja tik bibliotekoje.
Čia ir pasirodo viena pagrindinių šios knygos herojų – Amerikiečių biblioteka Paryžiuje. Biblioteka aprašoma taip, kad gali jausti knygų kvapą, girdėti verčiamų puslapių garsą ir tylų skaitytojų šurmulį. Vieta stipriai įtraukia ir leidžia pajausti jos dvasią.
Biblioteka nebuvo šiaip sau eilinė biblioteka. Tai buvo namai. Namai keliems darbuotojams, kurie atsisakė juos palikti net tada, kai tai tapo pernelyg pavojinga. Biblioteka veikė net nacių okupacijos laikais ir tokiu būdu palaikė paryžiečių, į karo veiksmus išsiųstų kareivių ir kitų žmonių dvasią.
Kiekvienai knygai yra savas laikas – tokia mintis lyg gija tęsiasi po visą istoriją ir šioje vietoje turėčiau visiškai pritarti. Pati iš patirties galiu pasakyti, kad vienu gyvenimo momentu knyga gali visiškai neužkabinti, o kitu – labai padėti. Šioje knygoje tikrai rasite daug informacijos ir net rekomendacijų apie knygas.
Ši mintis tęsiasi ir antroje knygos linijoje, kuri vyksta po daugelio metų jau JAV. Kita pagrindinė herojė susiduria su kitokia gyvenimo tragedija – netenka mamos. Ir šioje vietoje jai taip pat padeda knygos.
Nenoriu pernelyg atskleisti knygos vingių, todėl tik trumpai parašysiu, kad knygoje rasite ir meilės istoriją, ir išdavysčių, ir gyvenimo tiesų. Labiausiai knyga parodo sunkaus laikmečio nelengvus pasirinkimus, karo baisumus ir žydų tragediją.
Atrodytų, ką dar naujo ar nežinomo galima perskaityti apie Antrąjį pasaulinį karą, bet visgi – tuo metu, kuris mums galbūt atrodo kaip prarastas laikas, vyko paprastų žmonių gyvenimas, su savo pakilimais, nuopuoliais. Gyvenimas be juoda/balta skirties, su daug pilkų atspalvių.
Iš pradžių gal ir atrodo, kad 1939 ir 1983 metų istorijos nesusijusios arba sunkiai susiejamos, tačiau skaitant knygą jos ilgainiui susipina į vieną gyvenimo istoriją. Abi istorijos papildo viena kitą ir atskleidžia įdomų pagrindinės herojės paveikslą.
Rekomenduoju knygą tiems, kurie domisi istorija ir myli knygas!
Janet Skeslien Charles „Biblioteka Paryžiuje“, Alma littera, 2021, 416 p., vertė Aušra Lapinskienė.