Žinote, suaugę žmonės turi tokią bjaurią savybę – juos sunku nustebinti. Jeigu maži vaikai stebisi absoliučiai viskuo, domisi net paprasčiausiai dalykais ir bando iškvosti iš tėvų dalykus, apie kuriuos tie tėvai gal niekada gyvenime ir nepamąstė (pvz., kodėl vanduo šlapias?), tai suaugę dažnai būna praradę tą jausmą ir pagaulumą.

Kuo suaugusį žmogų galima nustebinti? Praktiškai niekuo. Apie viską jau parašyta įvairiais kampais, pasakos labai dažnai būna banalios, kur blogis nugali gėrį, o užguita mergaitė išteka už princo ir „gyvena ilgai ir laimingai“. Tačiau prisipažinsiu, kad Thierry Robberecht knyga „Vilkas, kuris iškrito iš knygos“ mane sugebėjo nustebinti. Dėl to, kad knygos pabaiga yra absoliučiai netikėta (bent jau man) ir nenuspėjama.

Istorija trumpa – viena mergaitė turėjo daug knygų ir vieną dieną iš vienos jų iškrito piktas vilkas (nors iš iliustracijos man jis labiau mielas nei piktas), vilkui teko iššūkis pasislėpti knygose, mat mergaitės kambaryje tupėjo pavojingas katinas, kuris kėsinosi vilką užpulti. Taigi knyga yra trumpa istorija apie tai, kaip vilkas ieškojo išeities iš beviltiškos padėties.

Man tai knyga apie tai, kad kiekvienas šiame pasaulyje anksčiau ar vėliau randa savo vietą. Apie tai, kad vienose aplinkybėse tas pats vilkas gali būti geras, o kitose – blogas. Linksma, lengva, trumpa istorija, kuri paskatins vaikus mąstyti šiek tiek kitaip. Ir Rusnei (mano trimetei dukrai) labai patiko!

Thierry Robberecht „Vilkas, kuris iškrito iš knygos“, Debesų ganyklos, 2018, 32 p.