Kas nutinka, kai į vieną knygą sudedi detektyvo ir meilės istorijos elementus, įpini mistikos ir visą tai patalpini viduryje džiunglių? Didelė rizika, kad tai taps kakofoniška istorija, tačiau Remy K. Salters knygoje „Drugelių kalnas“ pavyko to išvengti.

Tai pirmasis Remy K. Salters romanas, prieš keletą metų pirmą kartą pasirodęs anglų kalba, o šiemet išverstas ir į lietuvių kalbą. Interviu su šio romanu autoriumi tinklaraštyje turėjote galimybę perskaityti jau anksčiau.

Remy K. Salters savo knygoje pasakoja apie detektyvų rašytoją, su savo žmona išsikėlusį į Belizo džiungles. Atokiame džiunglių name pora slepiasi nuo pasaulio ir stumia dienas. Tuo metu netolimame kaimelyje dienas ramiai stumia vietinis konsteblis. Jis labai mėgsta detektyvus ir bando jų prasimanyti, mainydamasis su turistais ir taip po truputį laukdamas pensijos.

Vieną dieną įvyksta nelaimė, kuri poros ir konsteblio istorijas supina į vieną. Pareigūnui tenka vykti į nuošalų namą džiunglėse aiškintis nelaimės aplinkybes ir pasilikti viduryje džiunglių, kur pradeda aiškėti vis naujų poros gyvenimo aplinkybių.

Rašytojas pats nejučia sukūrė dvi atskiras linijas. Viena – tai meilės istorija, kita – konsteblio detektyvinis pasakojimas. Šios dvi istorijos susipina, tačiau užkietėjusius detektyvų gerbėjus arba meilės istorijų fanus gali kiek erzinti tai, kad knyga nėra „gryna“. Tuo metu tokiems skaitytojams, kurie nesitapatina su vienu žanru, tai turėtų atrodyti kaip įdomus rašytojo eksperimentas, praskaidrinantis skaitymo kasdienybę.

„Drugelių kalno“ siužetas nėra labai įmantrus, nors netikėtumų jame tikrai yra. Autorius puikiai išnaudoja pasirinktą vietovę – Belizo džiungles. Jos tampa tarsi dar vienu pagrindiniu veikėju, įtraukiančiu, pakreipiančiu siužetą ir sužadinančiu veiksmą. Svarbiausia, kad skaitant pavyksta išvengti sukčiavimo veiksmo, kuris toks įprastas knygose, kai įsijungia galingesnės jėgos ir susidaro įspūdis, kad rašytojas tiesiog bando išsisukti iš situacijos.

Knygą sustiprina ir tai, kad veikėjai yra tokie, su kuriais galima save sutapatinti. Asmeniškai, mane labiausiai žavėjo pensijos laukiantis konsteblis, kuriam prieš nosį pagaliau iškilo galimybė ištirti tikrą bylą – visai kaip tuose pamėgtuose detektyvuose.

Apskritai, „Drugelių kalnas“ yra parašytas vaizdinga ir įtraukiančia kalba, kuri turėtų pamaloninti ne vieną literatūros gurmaną. Galbūt tai netaps ta knyga, kurią prisiminsite visą likusį gyvenimą, tačiau maloniai praleisti savaitgalį su ja tikrai verta. Juolab, kad autorius prisižadėjo, kad jei Lietuvos auditorijai patiks ši knyga, tai bent vieną romaną parašys su veiksmu Lietuvoje.

Remy K. Salters „Drugelių kalnas“, Tyto alba, 2021, 263 p., vertė Ligija Kaminskienė.