Istorines knygas turbūt būtų galima suskirstyti į tas, kurios suteikia žinių, ir tas, kurios galvos nepraturtina. Prie pastarųjų priskirčiau ir Mitchell Zuckoff „Pasiklydę Šangriloje“.
Tačiau tai nereiškia, kad knyga neverta dėmesio. Joje pasakojama apie Antrojo pasaulinio karo metu Naujojoje Gvinėjoje sudužusį JAV kariuomenės lėktuvą. Istorijoje dėstoma, kaip uždarama slėnyje išsigelbėjusieji užmezga kontaktą su čiabuviais ir kaip po to karinės pajėgos bando išvaduoti tris žmones.
Knygoje gausu faktų, iliustracijų ir liudininkų pasakojimų, tačiau ši knyga jūsų nepraturtins. Taip, jūs sužinosite, kokios gentys egzistavo XX a. viduryje Naujojoje Gvinėjoje bei kaip buvo gelbėjami išgyvenusieji, tačiau tik tiek. Knygai trūksta analizės, kai kur – detalumo, nes stengiamasi skaitytoją įtraukti emocijomis, o ne užverčiant jį faktais. Tad jei tikitės praplėsti Antrojo pasaulinio karo istorines žinias, ši knyga – ne jums.
Tačiau istorija yra nuosekli, aiški ir įtraukianti. Todėl ji gali tapti alternatyva vakaro skaitiniams, jei norite nuotykių romano, paremto tikrais įvykiais.
Mitchell Zuckoff „Pasiklydę Šangriloje“, Metodika, 2012, 368 p.
[…] Tekstas pirmą kartą publikuotas Knygosnugarele.lt. […]
O tai kaip čia Naujoji Gvinėja ir Šangri-La susiję?
Bet šiaip įdomus sutapimas: skaitau apie Šangri-Lą knygoj „Lost Horizon“
Čia atsiranda toks nesusipratimas dėl pavadinimų, nes slėnis, apie kurį rašoma šioje knygoje, yra pavadintas – jeigu neklystu – būtent pagal „Lost Horizon“. Dabar jau tiksliai nepamenu, bet autorius, berods, minėjo, kad Šangrila slėnis pramintas pagal populiarią tuo metu novelę.