„Du gyvenimai per vieną vasarą“: vasarai

image.phpPirmąsyk apie tokį keistą žanrą „atostogų romanas“ išgirdau 2010 metais, kai pasirodė vieno mėgstamiausių mano rašytojų Sigito Parulskio knyga „Vėjas mano akys“. Ne tik išgirdau, bet ir patyriau. Keistas tai žanras. Akvilės Kavaliauskaitės knyga „Du gyvenimai per vieną vasarą“ yra atostogų romanas.

Akvilė Kavaliauskaitė – žurnalistė, scenaristė ir televizijos laidų kūrėja. Kiek žinau, viena jos kuriamų laidų – „Emigrantai“. Knygos naratyve tai akivaizdu, autorė emigrantų problemas puikiai išmano. Pagrindinė knygos veikėja Laura – talentinga pianistė, metusi muziką, susidėjusi su jai į tėvus tinkančiu psichinių sutrikimų turinčiu vyru, o vėliau jį palikusi ir emigravusi į šiltus kraštus, kur dirbo tipinius lietuviams emigrantams darbus (pavyzdžiui, indu plovėja ar sumuštiniu ceche).

Du gyvenimai – Lauros gyvenimas iki emigracijos ir emigracijoje – pasakojime supinami meistriškai. Knygos eilutėmis slydau it per sviestą, praktiškai visą knygą perskaičiau per pusdienį. Pasakojime yra šmaikščių vietų, priverčiančių prunkštelėti. Jos padeda sukurti savotišką Lauros portretą – ji ne tradicinė „pianistė–moksliukė“, o tokia kieta rajono „boba“ (du kardinaliai kitokie asmenys viename, bet kodėl gi ne).

Ir visgi – tai „atostogų romanas“ (nors ant knygos nugarėlės tokio užrašo, regis, nėra). Tai knyga, kurią tu greitai perskaitai, paskui nelabai atsimeni ir net nepergyveni dėl to. Perskaičiau ir laimingas, būčiau neperskaitęs – nebūčiau daug ko praradęs. Ne tik dėl to, kad čia nėra „meno“. Daug kur jo nėra, bet skaityti norisi po kelis kartus. O ši knyga kaip sumuštinis iš Lauros cecho.

Be to, universitete man buvo prisakyta, kad tokio dalyko kaip „moteriška literatūra“ nėra. Tai šita knyga yra „moteriška literatūra“. Gali būti, kad man nepavyko iki galo suprasti teksto, nes suvokti vidinius moters išgyvenimus ir logikos vingius man neįkandama užduotis.

Ar skaityti? Vasarą paplūdimyje ar sodo namelyje – taip, galbūt, nieko nenutiks, greičiausiai netgi bus smagu. Prie darbo stalo, su pieštuku rankoje – geriau ne. Moterims patiks labiau.

Vieną skyrių galite paskaityti čia.

Akvilė Kavaliauskaitė „Du gyvenimai per vieną vasarą“, Alma littera, 2015, 304 p.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *