Kaip „Stalino karvės“ rupšnojo žolę Estijoje ir Suomijoje

39fcd93780f137e1eba250c23b81f67f17a3f7d6Mes Estiją vadiname Baltijos seserimi, o estai nori broliautis su suomiais. Sofi Oksanen romanas „Stalino karvės“ paaiškina, kiek estai yra suomiai ir kuo buvo grįsti estų ir suomių santykiai.

Tai debiutinis estų kilmės suomių rašytojos romanas, vaizduojantis trijų moterų gyvenimo istoriją Tarybų Sąjungai priklausančioje Estijoje bei nepriklausomoje Suomijoje. Dalis veiksmo nukelia į paskutiniojo XX amžiaus dešimtmečio Estiją.

Viena vertus, romanas kupinas moteriško gyvenimo aktualijų: motinos ir dukros santykių raizgalynės, bulimijos ir anoreksijos sutrikimų bei išgyvenimų bandant juos įveikti, požiūrių į kiaulišką vyrų priedermę ir t.t.

Antras itin įdomus aspektas – išeivės iš Estijos išgyvenimai. Už suomio ištekėjusi pagrindinė veikėja persikelia į taip vadinamą „grynasuomišką“ miestelį, kur lyg ir nelabai mėgdama Estijos (o tiksliau – Tarybų Sąjungos) vėliau ima ilgėtis Tėvynės. Sakyčiau, šis pojūtis knygoje puikiai atskleistas ir suteikia knygai literatūrinio svorio.

Nors literatūrine prasme šie momentai nėra pati stipriausia knygos dalis, man įdomiausi buvo Estijos ir Suomijos santykiai. Pusmetį gyvenau Estijoje ir buvau klaikiai nustebintas, kad estai save laiko ne viena iš Baltijos šalių, o skandinavais, suomių broliais.

Žinoma, negali paneigti – estų mentalitetas labiau suomiškas nei lietuviškas, kalbos iš tos pačios finougrų šeimos, estai laisvės gurkšnius sovietmečiu gaudydavo klausydamiesi Suomijos radijo stočių ir t.t. Bet S. Oksanen atskleidžia žiauroką suomišką požiūrį į estus (bent sovietmečiu): „estai – tie patys ruskiai“.

Estija suomiams buvo (ir liko) pasilinksminimų vieta. Esą sovietmečiu suomiai važiuodavo pas prostitutes ir meilužes. Dabar palėbauti. Estai, kiek režimas išleisdavo, važiuodavo apsipirkti. Dabar – dirbti už didesnę algą.

Tokia tatai suomių ir estų brolybė – iš išskaičiavimo. Bet ir tai gerai, svarbu, kad visi patenkinti.

Beje, S. Oksanen gimė 1977 metais, tad ne kažin kiek to sovietmečio ir tepamatė. Taigi romanas veikiau yra nuogirdų (literatūrinio tyrimo) darinys, o ne autobiografinis kūrinys.

Sofi Oksanen „Stalino karvės“, Verus aureus, 2012, 448 p.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *