„Putino kleptokratija“: Vova nebuvo atsitiktinumas

kleptokratija

Nejaučiantis užuojautos ir empatijos, nepakenčiantis viešos kritikos, pasitikintis tik savais, dar nuo KBG laikų pažįstamais asmenimis. Tikintis tik kietu kumščiu ir visišku vienvaldiškumu. Tokiu žmogumi vaizduojamas vienas galingiausių politikų Vladimiras Putinas Karen Dawishos knygoje „Putino kleptokratija: kam priklauso Rusija“ („Putin’s Kleptocracy: Who Owns Russia?“) .

Profesorės knyga yra ne biografija. Tai – asmenybės ir jo veiklos analizė, leidžianti griauti kai kurias teorijas.

Pavyzdžiui, ar teko kada girdėti teoriją, kad Vladimiras Putinas atsirado iš niekur? Mažai kam žinomas buvęs KGB agentas per pusmetį sugebėjo užsitikrinti Rusijos tautos palaikymą ir užkopė į prezidento postą tiesiog laimingo atsitiktinumo dėka?

K. Dawisha šią teoriją griauna. Profesorė teigia, jog ilgą laiką pati manė, kad V.Putinas prezidentu tapo atsitiktinai, tačiau išnagrinėjusi jo praeitį, savo nuomonę pakeitė.

„Ši knyga griežtai atmeta Vakarų akademinėje aplinkoje dažnai skelbiamas idėjas, kad Putinas yra „atsitiktinis autokratas“ ar „geras caras, apsuptas blogų bojarinų“, – rašo autorė.

K. Dawisha rašo, jog V.Putinas, dar dirbdamas Sankt Peterburge, buvo korumpuotas,  viena didžiausių ikiprezidentinių jo aferų – per maisto krizę vykdyti natūriniai mainai, kai Rusija už naftą turėdavo atsigabenti produktų. Kaip suprantate, maistas Rusijos taip ir nepasiekė.

Autorė teigia (ir daro tai labai įtikinamai), kad „Putino projektas“ buvo iš anksto planuotas ir detaliai apgalvotas, nes vadinamajai „šeimai“ reikėjo žmogaus, kuris po prezidento rinkimų užtikrintų jos saugumą. Todėl buvo mestos finansinės ir politinės pajėgos, kad jis išnirtų ir taptų naujuoju caru.

Profesorė knygoje aptaria ir tai, kaip V. Putinas pakeitė Rusiją, vos tik tapęs šalies vadovu.

Pavyzdžiui, iškart prasidėjus jo prezidentavimui, V. Putinas susidorojo su sau nepalankia žiniasklaida, priversdamas oligarchus parduoti medijų akcijas jam palankiems žmonėms.

Su opozicija buvo susidorota, atsisveikinant su neparankiais gubernatoriais ir įvedant „valdymą iš viršaus“. Opozicinių partijų finansavimas numarintas, oligarchams paaiškinus, jog „galite lobti, kol nesikišate į politiką“.

Knyga verta vietos namų bibliotekoje, o lietuviškame jos pavadinime galėtų būti prierašas: „Kiekvieno „vatniko“ galvos skausmas“.

Karen Dawisha „Putin’s Kleptocracy: Who Owns Russia?“, „Simon & Schuster“, 2014, 464 p.

1 komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *