Nors paprastai kalbant apie trilerius omenyje turimi grožiniai kūriniai, kartais pasitaiko ir istorinių knygų, nenusileidžiančių geriausiai išmonei. Tokia knyga yra ir Marko Rieblingo „Church of Spies: The Pope’s Secret War Against Hitler“ („Šnipų bažnyčia: Slaptasis popiežiaus karas prieš Hitlerį“). Tai viena įdomiausių kada skaitytų knygų apie Antrąjį pasaulinį karą. Viena vertus, puiki teksto eiga, kurianti intrigą ne blogesnę nei kokiame politiniame trileryje. Kita vertus, nuorodų gausa neleidžia užsimiršti, kad vis tik šis trileris yra tikrų įvykių atpasakojimas.
Pati istorija nėra gerai žinoma. Paprastai, kalbant apie pasikėsinimus į Hitlerį, paminima, kad grafas Clausas von Stauffenbergas nesėkmingai bandė jį susprogdinti bunkeryje. Mažiau žinoma istorija, kad tie patys sąmokslininkai fiurerio nužudymą bandė organizuoti nuo pat karo pradžios. Dar mažiau žinoma, kad esminius vaidmenis šiuose planuose vaidino CDU įkūrėjas Josefas Muelleris ir… Romos popiežius Pijus XII. Iš tiesų, daug labiau įsivyravęs požiūris, kad Vatikanas Antrojo pasaulinio karo metu buvo tylus ir užsisklendęs, atsiribojęs nuo visko, kas vyko Europoje. O tai yra keista, žinant, kad Pijus XII, dar būdamas kardinolu Pacelli aktyviai pasisakė prieš nacių režimą. „Church of Spies“ leidžia suprasti tokią transformaciją ir kitus pasirinktus kovos būdus.
Knygoje atskleidžiamas religinis vokiečių pasipriešinimas naciams, tačiau knyga nėra nei vienasluoksnė „tiesiog taip istorija“, nei istorinė apologetika. Priešingai, ji leidžia įvertinti kelis skirtingus pasipriešinimo aspektus tiek bendrai, tiek Antrojo pasaulinio karo kontekste. Bendrai įdomus teologinis bandymų nužudyti tironą pagrindimas ir skirtumai tarp krikščioniškų denominacijų. Patikėkite, disidentų katalikų ir protestantų požiūris į Hitlerio nužudymą tikrai skyrėsi, nors tiek vieni, tiek kiti buvo griežtai nusiteikę prieš nacių vykdytą politiką. Knygoje naujai aptartas slaptas Vatikano vaidmuo Antrojo pasaulinio karo metu tiek suteikiant teologinį pasipriešinimo parėmimą, tiek bendradarbiaujant derybose tarp sąmokslininkų ir Vakarų, tiek pastariesiems perduodant informaciją apie Vokietijos valdžios planus. Galiausiai, didelis dėmesys skiriamas karinės žvalgybos, Abwher, veiklai. Juk pagrindiniai du jos veikėjai, Wilhelmas Canaris ir Hansas Osteris, buvo vieni iš pasipriešinimo lyderių.
Apibendrinant, „Church of Spies“ ne tik suteikia faktinių žinių ir padeda griauti istorinius mitus, bet ir priverčia permąstyti, ką reiškia priešintis, pagalvoti, kaip pats elgtumeisi tokioje situacijoje. Galiausiai, net jei knygos apie istoriją ar religijos vaidmenį ir nelabai domina, knyga turėtų patikti ir bet kuriam trilerių mėgėjui.
Mark Riebling „Church of Spies: The Pope’s Secret War Against Hitler“, Basic Books, 2015, 384 p.