Prisipažinimų dienos mūsų kolektyvui. Artūras praėjusią savaitę prisipažino, kad neskaito trilerių, o aš šiandien esu priverstas teisintis, kad turiu įdomų romaną su „fantasy“ žanru – galime gyventi vienas be kito, bet kartais labai malonu susibėgti. Ursulos K. Le Guin knyga „Žemjūrė. Atuano kapai“ yra pastarasis mano flirtas su prasimanytu pasauliu.

Prieš keletą metų esu skaitęs šios autorės knygą „Žemjūrės burtininkas“, kuri yra pirmoji šios serijos knyga. Senas tokio žanro kūrinių mėgėjas buvo ištraukęs kažkur iš rūselio, drėgną ir kiek papelijusią. Piktinausi, kad paskui pagal šitą knygą buvo nukopijuotas Haris Poteris ir mėgavausi kūriniu Molėtuose, prie ežero, ant lieptelio. Tad kai pamačiau, kad išleistos ir kitos šios serijos knygos, stvėriau ir pasinėriau į tolesnius nuotykius Žemjūrėje.

„Žemjūrė. Atuano kapai“ nėra tradicinis pirmosios knygos tęsinys, nes ją galima skaityti ir neskaičius pirmos. Tiesą sakant prieš dvejus metus skaitytos pirmosios knygos detalių nelabai prisimenu, tačiau tai nesutrukdė suprasti šios dalies. Vienintelė jungtis tarp šių knygų yra vienas iš pagrindinių veikėjų burtininkas Gedas. Tiesa, pirmoji dalis buvo apie jį, o antrojoje jis veikiau yra papildantis personažas. Svarbiausia šioje istorijoje yra Arha – mergina, kuri nuo mažens auginama tapti vyriausiaja šventike. Jų keliai susikerta ir… Perskaitę knygą Jūs viską suprantate.

Knyga susiskaitė taip pat greitai ir maloniai, kaip ir pirmoji serijos dalis. Tiesą sakant net rimtesnių priekaištų neturėčiau. Turbūt taip ir turi būti, kai perskaitai klasika tapusius veikalus. Kitaip tariant, imi savaitgaliui ir daug negalvojęs perskaitai. Bet.

Nežinau, kiek tai buvo autorės intensija, o kiek pasąmoningai pavykęs pokštas, tačiau knygoje pilna religinių simbolių, tradicijų, kurios puikiai įsilieja į „fantasy“ žanro rėmus. Pavyzdžiui, kai miršta senoji vyriausioji šventikė, kažkur pasaulyje atgimsta naujoji, kurios ir ieško paskirti asmenys. Pala pala, argi ne Dalai lamos taip ieškoma? Po šito ėmiau ieškoti religinių ženklų visoje knygoje. Radau katalikybės, islamo, senosios graikų politeistinės religijos simbolikos ir ritualų. Taigi esu dėkingas autorei už šį galvosūkį. Arba dievams.

Tipinis knygos skaitytojas yra nenusakomas. Berniukai ir mergaitės nuo 12 iki 80 metų, žanro mėgėjai ir pirmą kartą skaitantys. Manau, šita knyga kaip 5 doleriai – patiks visiems.

Ursula K. Le Guin „Žemjūrė. Atuano kapai“, Alma Littera, 2016, 200 p.