„Skaitytojai, ieškantys naujojo Hario Poterio, neabejotinai norėtų apsilankyti panelės Peregrinės ypatingų vaikų namuose“, skelbiama ant Ranso Riggs knygos „Ypatingų vaikų namai“ nugarėlės. Nė velnio, sakau jums aš.

R. Riggs sukūrė puikią istoriją, kurioje pasakojama apie, iš pažiūros, niekuo neypatingą paauglį, užaugusį besiklausant senelio pasakojimų. Senelis vis porindavo apie ypatingų vaikų namus, kuriuose užaugo. Ten ir ugnį iš rankų paleidžianti mergina, ir nematomas berniukas, ir galiūnė mergaitė. Žodžiu, kokių tik nori ypatingųjų.

Taigi, vaikinas nuseka savo senelio pėdomis ir patenka į šiuos namus, kur prasideda jo nuotykiai. Ties čia ir sustosiu bei apie siužetą daugiau nebepasakosiu. Tačiau papasakosiu tai, kodėl ši istorija nėra Hario Poterio visata.

Knygos siužetas išties puikus. Nesugebėjau nuspėti net keletos istorijos vingių, nepaisant to, kad prieš tai mačiau knyga paremtą filmą, kuris, beje, gerokai skiriasi nuo pirmosios sagos dalies. Pagrindinis veikėjas kupinas baimių, abejonių senelio pasakojimais, manau, sukurtas puikiai. Tai vienas tų retų atvejų, kai skaitydamas populiariąją literatūrą tikrai pradedi įsijausti į pagrindinio veikėjo pasaulį. Ir nesvarbu, kad jis paauglys, o aš – jau šiek tiek gyvenimo matęs vyras. Tad drįstu teigti, kad knyga bet kokio amžiaus skaitytojui.

Pačios knygos turinį puikiai papildo senos nuotraukos, vaizduojančios įvairius knygos veikėjus. Tai tartum leidžia labiau pasinerti į pasakojimą ir geriau įsivaizduoti veikėjus.

Tačiau „Ypatingų vaikų namų“ pasaulis nėra ypatingas, priešingai nei bando įteigti autorius. Visi likę veikėjai yra blankoki ir neatskleisti, jų yra ganėtinai daug, bet skaitydamas jautiesi taip, lyg nieko neprarastum, jeigu jų nebūtų. Priešingai, nei mano pamėgtose Hario Poterio knygose. Piešiamas pasaulis neturi jokios ypatingos auros, priešingai nei Hario Poterio magiškasis pasaulis. Autorius bando sukurti yaptingųjų aurą ir parodyti jų pasaulį, tačiau tai sekasi sunkiai, o ir visa knyga yra gan lėtas artėjimas link kulminacijos, kuri išsisprendžia per keliasdešimt puslapių.

Visgi, knygą rekomenduoju kiekvienam, kuris pasiilgo kokybiškų pasakų ir gerų istorijų.

Ransom Riggs „Ypatingų vaikų namai“ Alma littera, 2017, 408.