Man rašyti apie Sigito Parulsio knygas yra nesąžininga skaitytojų atžvilgiu: mano atsivertimas į knygas įvyko skaitant Parulskio kūrybą, todėl negaliu būti objektyvus ir kritiškas skaitytojas. Dėl to du mėnesius vengiau rašyti apie šią knygą. Iki tol, kol važiuojant Šiaurės miestelio link nesutikau tinklaraščio bendraautoriaus Artūro ir nebuvau priverstas. Jis galvojo, kad aš tinginys, o aš tik įsimylėjęs literatūriškai.

Kai googlini Sigitą Parulskį, pirmame paieškos lauke jis pristatomas, kaip lietuvių poetas. Kai skaičiau „Murmančią sieną“, supratau, kad jis romanistas. Dabar perskaitęs „Amžinybė manęs nejaudina“, kurį laiką prisiekinėsiu, kad jis eseistas.

Aš galiu tik spėlioti, kodėl S. Parulskio knygos patinka moterims, tačiau aš galiu tiksliai pasakyti, kodėl jas skaito vyrai (bent jau aš). Populiarus autorius (dažnai liaudyje jis vadinamas tiesiog geru autoriumi) yra tas, su kuriuo gali susitapatinti didelė auditorija. Kuo ji didesnė, tuo autorius geresnis.

Knygų paskaitančiam vyrui labai paprasta susitapatinti su šia eseistikos rinktine. Skaitydamas ją aš matau save ūkanotame Šiaurės miestelyje vedžiojantį šunį ir galvojantį apie dalykus – vienatvę, Dievą, gyvenimo traumas ir t.t. Ir aš manau, kad šitame literatūriniame lauke aš esu ne tik su S. Parulskiu.

Galų gale, mano išvardintos temos iš esmės ir yra programiniai S. Parulskio kūrybos teiginiai. Jie nesikeičia dešimtmečiais. Ar bręsta? Gal, bet net ir ne tai svarbiausia, svarbiausia, kad net ir po keliolikos metų nuo pirmosios rašytojo knygos perskaitymo, tos pačios temos vis generuoja naujas, savitas ir susitapatinti paskatinančias įžvalgas.

„Amžinybė manęs nejaudina“ pateikiama keletas naujų, sąlyginai ilgų esė ir, kaip ir kiekvienoje rinktinėje iki šiol, trumpos esė, spausdintos lrytas.lt portale. Tai pastarųjų, sakyčiau, nelabai reikia. Palyginti su ilgosiomis, dar neskaitytomis esė, trumposios neturi tos nuotaikos, kurią turi naujos.

Kam skaityti šią knygą? Vyrams, moterims, paaugliams, Šiaurės miestelio gyventojams ir kokio Pakruojo rezidentams. Bet kam. Bet svarbiausia – savęs ieškantiems vyrams.

Sigitas Parulskis „Amžinybė manęs nejaudina“, Alma Littera, 2018, 240 p.