Jeigu reikėtų įvardinti didžiausią įtaką šiuolaikinei fantastikai darančius autorius, lenkų fantastikos sunkiasvoris rašytojas Andrzej Sapkowski neabejotinai atsidurtų tarp jų. Sunku rasti fantastikos mėgėjų, kurie nebūtų girdėję apie jo sukurtą „Raganiaus“ seriją.
Pirmoji šios serijos knyga „Paskutinis noras“ šiame tinklaraštyje buvo įvertinta teigiamai. O ko verta antroji serijos knyga „Likimo kalavijas“?
Kaip ir pirmoji serijos knyga, „Likimo kalavijas“ yra sudarytas iš atskirų apsakymų, kuriuos galima skaityti ne tik nuosekliai, kaip pateikta knygoje, bet ir atskirai. Knygoje iš viso yra šeši tokie apsakymai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad juos vertė skirtingi vertėjai, tačiau stiliaus vientisumui tai, atrodo, įtakos neturėjo.
Pasakojimai, kaip visada, kupini veiksmo, monstrų medžiojimo, kovų, meilės. Stengiantis neatskleisti siužeto vingių, galima pasakyti, kad apsakymai nenuobodūs. Ir nors visus juos galima skaityti kaip atskirus, knygą jungia viena svarbi linija – Geralto moterys.
Nesupraskite klaidingai, taip, erotinių scenų šiuose apsakymuose netrūksta, tačiau visuose pasakojimuose moterys vaidina trūkstamą Geralto dalį. Užpildo jo esybę.
Raganius Geraltas, teoriškai, yra bejausmis, tik todėl jis gali atlikti savo darbą – be skrupulų žudyti monstrus, be baimės lįsti į tamsius užkaborius, ieškoti vampyrų ir t.t. Tik kažkaip nutiko, kad jis velniškai myli raganą Jenefer, kuriai autorius knygoje skiria daug dėmesio. Iš tikro, Geraltas, praradęs Jenefer meilę, nuolat jos ieško, net ir įnikdamas į narkotikus. Galėdamas rasti kitą moterį, jis atstumia ją, nes iš galvos neišmeta tosios raganos.
Tačiau tai ne vienintelė Geralto moteris, apsireiškianti šioje knygoje. Ne ką mažesnį vaidmenį apsakymuose turi raganiaus likimo dukra Ciri. Ši veikėja ypač gerai pažįstama pagal A. Sapkowskio istorijas sukurto kompiuterinio žaidimo „Raganius“ gerbėjams. Tiesa, apsakymuose pasakojama priešistorė, kaip Ciri apskritai pateko Geralto globon. Ši priešistorė kompiuterinio žaidimo mėgėjams žinoma mažiau.
Raganius, kaip ir visi jo amato atstovai, negali turėti vaikų. Tačiau norėdamas, kad amatas nedingtų, už paslaugas kartais prašo keisto užmokesčio. Atiduoti tai, ko prieš išeinant namuose nebuvo ir pan. Kitaip tariant, tokiu būdu jis bando iš žmonių kaip užmokestį gauti vaikus. Tačiau jam reikia berniukų, nes mergaitės transformacijos neišgyvena. O kas nutinka, kai kaip užmokestį jis visgi gauna mergaitę Ciri? Taip, ji tampa jo likimo dukra.
A. Sapkowskis knygoje atskleidžia ir tai, kodėl jo veikėjui taip reikalingos moterys. Geralto mama ragana, nors turėtų būti nevaisinga, pastojo. Sūnų ji, žinoma, atidavė raganiams. Taip skaitytojas supažindinamas su trečiąja šios knygos moterimi, kuri epizodiškai pasirodo apsakyme – raganiaus motina.
Taigi, apsakymai sukasi aplink netikrą žmoną, netikrą dukrą ir tikrą, bet išsižadėjusią sūnaus motiną. Taip A. Sapkowskis tarsi dar labiau pabrėžia savo veikėjo išskirtinumą, randus, žalojančius ne vien kūną.
Knygą vienareikšmiškai rekomenduoju. Tačiau vyresniems skaitytojams, nes pradedantieji fantastikos mėgėjai per erotinių scenų šydą gali neįžvelgti tikrojo Geralto veikėjo gylio.
Andrzej Sapkowski „Raganius. Likimo kalavijas“, Alma littera, 2017, 392 p.