Įsiūtis, pyktis, pasišlykštėjimas. Tai jausmai, kuriuos sukelia Jane Harper debiutinis detektyvinis romanas „Sausra“.
Turbūt kiekvienas skaitytojas turi savo supratimą, kas yra gera knyga ir pasakojimas. Man rašytojo virtuoziškumą dažniausiai parodo, ar jis sugeba sukelti pyktį knygos veikėjams, ar nuoširdžiai pasidaro gaila herojaus, ar laukiama, kada pagaliau blogieji sulauks atpildo. J. Harper detektyvas šiuos jausmus krūtinėje įžiebia su kaupu.
„Sausra“ pasakoja apie Australijos federalinį agentą Aroną Falką iš Melburno, trumpam grįžusį į gimtąjį Kievaros miestelį. Pareigūnas atvažiavo tik parai, tam, kad sudalyvautų geriausio vaikystės draugo Luko laidotuvėse. Geriausio draugo, kuris nužudė savo žmoną, sūnų, o po to nusišovė ir pats.
Falkas miestelyje nėra laukiamas svečias, nes prieš 20 metų pats buvo apkaltintas bendraamžės paauglės nužudymu ir dėl nuolatinių užgauliojimų ir grasinimų turėjo su tėvu iš miesto išsikelti. Tuomet tik geriausio draugo Luko liudijimas išsuko Falką nuo kalėjimo. Taigi, grįžęs į gimtąjį miestelį jis ėmėsi tirti draugo šeimos žūties aplinkybių.
Dėl to sulaukė milžiniško pasipriešinimo iš prieš jį neigiamai nusistačiusio miestelio gyventojų, kurie, dėl dvejus metus trunkančios sausros, sėdi tarytum ant parako statinės, visų nervai įtempti ir gyventojai pasiruošę sudoroti Falką kaip atpirkimo ožį.
Siužetas įtemptas, įdomus, o pats pasakojimas labai detalus. Autorė sugeba įvykius papasakoti taip, tarytum juose iš tikro dalyvautum pats. J. Harper už šią knygą sulaukė ne vieno apdovanojimo ir tarptautinio pripažinimo. Viena priežasčių – jos sugebėjimas skaitytoją įtraukti taip, kad kiekvienas pagrindiniam herojui skirtas užgauliojimas smigtų tiesiai skaitytojui į širdį.
Rašymo stilius lengvas ir lengvai plaukiantis, todėl skaitytojas gali atsipalaiduoti ir pasiduoti žodžių tekmei. Mėgautis įgudusia ranka perteikiamomis emocijomis ir besikeičiančiais įtariamaisiais.
Detektyvo pabaiga netikėta, tikrasis nusikaltėlis paaiškėja tik pačioje pabaigoje. Tiesa, nors visoje knygoje ir buvo palikta užuominų, kas gi žudikas, manau, kad retas skaitytojas sugebėtų tai atspėti pats, be autorės pagalbos.
Turbūt praėjus mėnesiui po šios knygos perskaitymo skaitytojas užmirš, koks buvo istorijos siužetas, tačiau neabejotinai išliks emocija ir supratimas, kad knyga yra stipri ir verta dėmesio.
Jane Harper „Sausra“, Baltos lankos, 2018, 336 p.