Tai buvo bene laukiamiausia 2018 metų knyga. Iš pradžių norėjau rašyti, kad tik mano, bet faktai tam prieštarauja: tam, kad ją galėčiau nusipirkti Vilniuje, man teko įsirašyti į popierinę eilę knygyne, o JAV ši knyga pernai tapo greičiausiai parduodama.
Michelle Obama „Becoming“ – taip skamba šios knygos pavadinimas anglų kalba. Ir jis kur kas sėkmingiau atspindi knygos esmę nei lietuviškasis vertimas „Mano istorija“. Taip, „Tapsmas“ ar „Virsmas“ gal nėra tokie sexy, tačiau „Mano istorija“ skamba kiek banalokai.
Tie, kas ieškote politikos, šioje knygoje jos rasite nedaug. Tai istorija apie Michelle Robinson, mergaitę iš tikrai ne prestižinio Čikagos rajono, kuri užaugo ir tapo Michelle Obama. Ir jeigu jau nusprendėte, kad tai klasikinė pelenės istorija, kur paprasta mergaitė susiranda nepaprastą princą ir tampa princese, t.y. pirmąja JAV ponia, tai nusprendėte visiškai neteisingai. Ši istorija yra kitokios pelenės istorija ir tuoj paaiškinsiu, kodėl.
Knyga yra itin atvira ir išsami, kas leidžia iš daugelio smulkmenų ir pateiktų detalių gerai susipažinti su atmosfera, kurioje Michelle augo ir aplinka, kuri ją suformavo kaip žmogų. Lengva tikrai nebuvo – ar gali būti, jeigu augi rajone, kuriame plika akimi matoma rasinė segregacija? Ar gali būti lengva, jeigu gauni prastus mokytojus ir prastą mokymą ir tau pasiseka tik tada, jeigu tavo mama pakankamai atkakli? Ar gali būti lengva, kai dažnai kambaryje esi vienintelis kitos rasės ar net lyties atstovas? Nepaisant to, šeimos įskiepyta vertybė siekti vis daugiau, rodos, leido Michelle įveikti visas kliūtis.
Tai knyga apie žmogų, kuris itin atvirai pasakoja apie netektis ir nusivylimus, apie tai, kaip nuoširdžiai nemėgsta politikos, nenorėjo, kad jos vyras joje būtų ir netikėjo, kad jis gali laimėti. Iš esmės visa knyga sukasi apie šeimą – iš pradžių mergaitės Michelle šeimą, vėliau – Michelle, žmonos ir mamos, šeimą.
Jeigu iš knygos pašalintume kai kurias detales, atskleidžiančias, kad ją parašė pirmoji JAV ponia, galėtume net pamanyti, kad knygą rašė tiesiog eilinė moteris, kuriai irgi kyla klausimas, kaip suderinti motinystę su karjera, arba kaip pagaliau ištrūkti į pasimatymą su vyru, kuris tiesiog užsikasęs darbuose. Galų gale, kaip išlikti gera mama, žmona ir dukra, kai iš tavęs daug ko tikisi milijonai.
Barackas Obama, sakyčiau, šioje knygoje yra tarsi fonas. Rampų šviesos nukreiptos į Michelle ir jos kelią. Būtent jos, asmeninį. Ne jų kaip poros. Ne kartą raginusi ir drąsinusi visas moteris žengti pirmyn, prabilti, nebijoti, Michelle Obama liko ištikima sau: asmeniniu pavyzdžiu parodė, kaip tai reikia daryti.
Taigi tai istorija apie kitokią pelenę. Tokią, kuri karalystę susikūrė savo jėgomis, savo pasirinkimais ir kartais pasiaukojimu. Obamų istorija puikiai iliustruoja pasakymą „už kiekvieno galingo vyro stovi galinga moteris“.
Visgi knyga palieka ir kitokių jausmų. Jos atvirumas lemia, kad perskaitome daug nuoskaudų, o kartais net pykčio gaidelių. Kita vertus, Michelle niekada nenorėjo vaidinti damos – papuošalo, kuri tik šypsosi ir kuriai viskas patinka.
Knyga „storoka“, tačiau skaitymas neprailgsta, parašyta lengvu stiliumi. Joje yra keletas unikalių nuotraukų iš Michelle vaikystės ir jaunystės, iš rinkimų kampanijos.
Michelle Obamos „Mano istoriją“ rekomenduočiau pirmiausia moterims – ypač toms, kurios netiki, kad gali kažko pasiekti savo jėgomis, be kitų pagalbos. Tai tiesiog netiesa ir Michelle istorija tai įrodo.
Michelle Obama „Mano istorija“, Alma littera, 2018, 432 p.