Šie metai knygų pasaulyje buvo įtempti. Lietuvių autoriai užvertė dėmesio verta kūryba, leidėjai pateikė daugybę dėmesį prikaustančios grožinės literatūros. Be to, Lietuvoje sparčiai ėmė populiarėti suprantamai parašytos knygos apie gamtos istoriją, žmogaus prigimtį, pasaulį, tad knygynų lentynose atsirado tikrai daug šio žanro kūrinių.
Tarp tokios gausos šiemet pasirodžiusių knygų sunku nepasiklysti, tad padedame jums išsirinkti verčiausias 2018 metais Lietuvoje išleistas knygas.
Michelle Obama autobiografinė knyga „Mano istorija“ pasirodė pačioje 2018 metų pabaigoje ir tapo deficitine preke. Norintieji įsigyti leidyklos „Alma littera“ išleistą buvusios JAV pirmosios damos gyvenimo istoriją knygynuose turėjo užsirašyti į eilę, nes knygos nespėja atsigulti į lentynas, kai jau iš jų pradingsta. Rekomenduojame šią knygą perskaityti, jei tik pajėgsite ją gauti.
Antano Šileikos „Basakojis bingo pranešėjas“ taip pat įsirėžė į šių metų knygų padangę. Keletą knygų lietuvių kalba išleidęs išeivis, Kanados lietuvis parašė savo atsiminimų knygą, kuri išsiskiria iš kitų atsiminimų knygų. Visų pirma, ji įdomi skaitytojui, o ne rašytojui, ir joje rasite pačius įdomiausius gyvenimo epizodus. Plačiau apie knygą skaitykite čia.
Dainiaus Sinkevičiaus „Pravieniškių mafija“ tapo dar viena lietuvių autorių pažiba knygų pasaulyje. Autorius į knygos puslapius suguldė žurnalistinio tyrimo, atskleidžiančio kalėjimų sistemos realybę, vykdomus nusikaltimus ir kalinių subkultūros taisykles, detales. Žiauri, tačiau reikalinga knyga. Apie ją plačiau – čia.
Pauliaus Saudargo ir Godos Karazijaitės „Gulago partizanai“ praturtino lietuvišką istorinę literatūrą. Knyga pasakoja apie gulago kalinius, tarp kurių buvo daug lietuvių, ir jų sukilimą bei streikus prieš sistemą. Sovietinei mašinai šie kaliniai, o gal reikėtų sakyti – vergai, buvo reikalingi, tačiau tokio akibrokšto kaip streikai režimas negalėjo pakęsti ir jų akivaizdoje visu „gražumu“ parodydavo savo veidą. Plačiau – čia.
Arkadijus Babčenko knygoje „Karas: Čečėnijos tragedija“ taip pat atskleidžia rytuose vykusią beprasmybę ir karo žiaurumą, tačiau jau šių laikų. Tai autobiografinė A. Babčenkos knyga apie du Čečėnijos karus: pirmajame autorius kariavo kaip šauktinis, antrajame į mūšio lauką žengė „su kontraktu“ (kitaip tariant – savo noru). Plačiau – čia.
Elizabeth Kolbert „Šeštasis išnykimas“ pataikė į gamtos istorijos populiarinimo traukinį. Leidykla „Baltos lankos“ knygą apie tai, kokią įtaką planetai daro žmogus, kaip rūšys išnykdavo iki šiol, o kaip išnyksta dėl dvikojės beplaukės beždžionės, išleido pačiu laiku. Tai dėmesį prikaustanti ir naujų žinių suteikianti knyga. Plačiau skaitykite čia.
Nadia Murad knyga „Paskutinė mergina. Mano nelaisvės ir kovos su „Islamo valstybe“ istorija“ sukrėtė visą pasaulį, tad šiemet pasirodžiusi lietuvių kalba, sulaukė daug atgarsių ir mūsų šalyje. Iki šios knygos didžioji skaitytojų dalis net nenutuokė, kas yra jazidai ir kodėl „Islamo valstybės“ teroristai šios religijos moteris pavertė savo sekso vergėmis. Plačiau skaitykite čia.
Robert Seethaler „Tabakininkas“ šiemet turėjo pradžiuginti visus grožinės literatūros mylėtojus. Nuostabus pasakojimas apie jauną vaikiną, kuris nacių pakilimo laikotarpiu atvyko dirbti į Vieną tabakininko padėjėju. Knygoje poetiškai ir švelniai pasakojama apie tai, kaip išlikti žmogišku ir nepaklusti miniai. Plačiau skaitykite čia.
Samanta Schweblin knyga „Prieraišumo laisvė“ turėjo nustebinti Lietuvos skaitytojus. Šis trumpas pasakojimas yra pirmoji pažintis su argentiniečių rašytoja. Mistinėje knygoje vyksta dialogas tarp mirštančios motinos, kuri visomis išgalėmis saugo savo dukrą, ir sūnaus, kurio motina savotiškai išsižadėjo. Jų pokalbis skaitytoją nuneša į netikėtas vietas, o istorija pašiurpina. Plačiau skaitykite čia.