Tikras motiniškas pasiaukojimas, griebiantis už širdies ir prislegiantis skaitytoją visu savo svoriu. O vėliau verčiantis susimąstyti, ar pakankamai myli savo mamą, ar ją iš viso pažįsti? Toks yra šiuolaikinės korėjiečių rašytojos Shin Kyung-Sook pasakojimas „Prašau, pasirūpink mama“.

Romanas „Prašau, pasirūpink mama“ 2011 metais buvo apdovanotas šešerius metus gyvavusio, bet nuolatiniu ir prestižiniu taip ir netapusio konkurso „Man Asian Literary“ premija. Tais metais knyga aplenkė lietuvių skaitytojams puikiai pažįstamo rašytojo Haruki Murakami kūrinį „1Q84”. Ar kūrinys to vertas? Be abejo.

Knygoje Kyung-Sook pasakoja apie tai, kaip staiga Seulo metro stotyje prapuola senutė Pak Sonjo, o jos šeima – vyras ir vaikai – imasi ieškoti savo mamos. Beieškant mamos, šeimos nariai pradeda dvejoti, ar visgi ką nors žino apie savo mamą. Jau pačioje knygos pradžioje paaiškėja, kad šeimos nariai nežino tikrosios savo mamos gimimo datos, o kuo daugiau kiekvienas imasi galvoti apie Pak Sonjo, tuo daugiau dvejonių kyla, ką mes žinome apie savo artimuosius?

Knygoje istorija pasakojama vis kito šeimos nario akimis. Vyras ir vaikai prisimena skirtingas savo mamos ir žmonos charakterio savybes bei ką ji darė, kad padėtų savo artimiesiems. Po karo sunkiai besiverčianti, skaityti nemokanti Pak Sonjo buvo atsakinga, kad šeimai nepritrūktų maisto, o vaikai galėtų lankyti mokyklą, tuo pačiu rūpinosi savo ne tokiu atsakingu vyru. Vystantis pasakojimui paaiškėja, kad niekuomet nesiskundžianti ir vien artimaisiais besirūpinanti senutė turėjo savo paslapčių, slaptų ir skaudžių išgyvenimų, apie kuriuos niekam nepasakojo.

Prisimindami vis skirtingus gyvenimo epizodus, šeimos nariai skaitytojui sulipdo moters, kurią pradėta vertinti tik po jos dingimo, paveikslą. Moters, kurios triūsą lig tol vertino kaip savaimę suprantamą, o jos rūpestį ir patarimus artimieji dažnai atstumdavo.

Tai yra vienas jautriausių pasakojimų, kuriuos teko skaityti pastaraisiais metais. Autorė knygoje sugeba atskleisti ne tik kiekvienos mamos pasiaukojimą, kurio dažnai nesupranta jos šeimynykščiai, tačiau ir kuria puikius knygos veikėjų paveikslus. Atskiro pagyrimo vertas ir vertėjas Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas, kuris ne tik puikiai perteikė knygos tekstą, bet ir padeda skaitytojui susigaudyti korėjietiškuose buities terminuose, kuriuos trumpai ir aiškiai aprašo išnašose.

Knyga „Prašau, pasirūpink mama“ rašytojai Kyung-Sook gimtinėje garantavo pripažinimą ir komercinę sėkmę, o jos pavardė pasidarė žinoma pasaulyje. Turbūt viena pagrindinių priežasčių, kodėl taip nutiko, yra ta, kad mes visi turime mamas ar kitus artimus žmones, kurie nuolat stengiasi dėl mūsų ir kurių darbo mes neįvertiname. Ši knyga kiekvieną priverčia apie tai susimąstyti, yra labai žmogiška ir jautri.

Rekomenduoju visiems, o ypač tiems, kurie dar turi gyvas mamas ir spės, perskaitę šią knygą, padėkoti joms už triūsą.

Shin Kyung-Sook „Prašau, pasirūpink mama“, Baltos lankos, 2019, 240 p.