Grožine literatūra pastaraisiais metais susidomiu itin retai. Kartais man atrodo, kam reikalingas fikcijos pasaulis, jeigu realybė tokia įdomi? Todėl Graham Swift knyga „Motinų sekmadienis“ į mano rankas pateko visiškai atsitiktinai – sąraše pamačiau pavadinimą ir pagalvojau: o, gal įdomu. Knyga pasirodė gana lengvai įveikiama, nes plona, o kai pradėjau skaityti, pajutau, kad ir fikcija gali būti įtraukianti.

Knyga iš esmės yra apie vienos moters gyvenimo istoriją. Tiksliau, vienintelę jos gyvenimo dieną, kuri pakeitė viską, dieną, kuri nubrėžė jos gyvenimo kryptį, lyg upei būtų nubrėžta vaga. Nors autorius visoje knygoje iš esmės aprašo vieną vienintelę dieną, net ne dieną, o popietę, daro tai taip įtaigiai, kad nejučia ir pats atsiduri veiksme – kambaryje, kuriame vyko nuodėmingasis, uždraustas veiksmas, lauke, kur aprašyta žolė, atrodo, kvepia net tavo mintyse. Galų gale, autorius įleidžia skaitytoją ir į pagrindinės herojės vidinį pasaulį.

Taigi matome žmogų ir išorėje, ir viduje. Girdime jo mintis, vaikščiojame su juo po namus, laukus, išgyvename su juo visus įvykius. Transformuojamės kartu ir pasiduodame tos lemtingosios upės srovei kartu.

Knygoje netrūksta pikantiškų detalių, vaizdingų ir išsamių aprašymų, kurie leidžia pajusti ir atmosferą, ir kvapą, ir skonį. Tai knyga apie tai, kad kiekvieną iš mūsų gali pakeisti vos viena diena, vos vienas įvykis. Kad ne viskas susiklosto taip, kaip mes tikėjomės ar norėjome, kad gyvenimas sureguliuoja viską. Galų gale, kad ir kaip banaliai tai beskambėtų, tai knyga apie tai, kad viskas atsitinka ne be priežasties, kad tai, kas mes esame šiandien, yra mums atsitikusių dalykų rezultatas, kurie mus sulipdė, sudėjo lyg figūrą iš „Lego“ kaladėlių.

Knygą labiausiai rekomenduočiau moterims, kurios ieško kažko paskaityti per atostogas. Karštą dieną, kokia ir buvo knygoje aprašyta, tokia knyga – kaip tik.

Graham Swift „Motinų sekmadienis“, Baltos lankos, 2019, 128 p.