Prieš maždaug 1,5 metų šiame tinklaraštyje esu aprašiusi Jordano B. Petersono knygą „12 gyvenimo taisyklių: chaoso priešnuodis“, ir štai jau perskaičiau antrą šio autoriaus knygą, kurios lietuviškas vertimas pasirodė šiemet Lietuvoje: „Kitapus tvarkos: 12 naujų taisyklių, kaip suvaldyti chaosą“.
Tie, kas mane pažįsta asmeniškai, žino, kad esu žmogus, kurio pagrindinė išgyvenimo šiame pasaulyje taisyklė – tvarka ir struktūra. Įvairūs planai, lentelės, strategijos – visa tai apie mane. Tačiau jeigu visa tai plius minus įmanoma valdyti, tarkime, darbe (nors žurnalistiniame darbe labai daug netikėtumų, bet struktūra visgi šiokia tokia yra), tai gyvenime tai absoliučiai neįmanoma. Tiesiog labai daug dalykų ir aplinkybių priklauso ne nuo mūsų.
Taigi pamačiusi antrą knygos dalį (kuri buvo anonsuojama maždaug taip: kaip išgyventi chaose ir nepamesti sveiko proto) supratau, kad ši knyga mane sudomins. Ir iš tiesų – perskaičiau gana greitai ir lengvai, nors knyga ir nėra plona.
Šįkart jau maždaug žinojau, kokio stiliaus ir kokio turinio tikėtis. Ir nors pakalbėjome su vyru apie autorių, kuris yra tikrai gana kontraversiška, nevienareikšmiškai vertinama asmenybė, skaitydama stengiausi neturėti išankstinio nusistatymo, bet stabtelėti ilgiau ten, kur su autoriumi nesutinku.
Vienas pagrindinių dalykų, kas man yra svarbu skaitant knygą – kad ji mane verstų mąstyti. Galvoti, pergalvoti, užduoti sau klausimų. Tai ši knyga mane tikrai privertė daug ką apmąstyti. Joje pilna fundamentalių, esminių klausimų apie gyvenimą, apie mus pačius. Tai, manau, didžiausia šios knygos vertė – skatinimas mąstyti.
Man patiko, kaip autorius randa nebanalius atsakymus į paprastus klausimus, pasitelkdamas tiek klasikines pasakas, tiek populiariąją literatūrą, pavyzdžiui, Harį Poterį ir jo herojus. Pasak knygos autoriaus, viskas mūsų gyvenime iš esmės yra tie patys archetipai, mums labai gerai pažįstami iš pasakojimų, netgi iš Biblijos. Situacijos kartojasi ir netgi mūsų reakcija į jas kartojasi. Būtent kitoks autoriaus mąstymo kampas į kasdienius dalykus ir paverčia šią knygą įdomia.
Tačiau kai kur su autoriumi visiškai nesutikau. Jis pats neslepia esąs tradicinių pažiūrų, kas ir matėsi iš kai kurių knygos epizodų. Tarkime, jis yra įsitikinęs, kad visi žmonės nori vaikų, o man atrodo, kad yra žmonių, kurie tiesiog sąmoningai nusprendžia jų neturėti, be jokios kitos priežasties. Tačiau net tos vietos, kur mano nuomonė ryškiai skyrėsi nuo autoriaus, manęs neerzino, autorius savo požiūrį dėsto pagarbiai ir neprimesdamas jo skaitytojui.
Labai vertingos ir įdomios autoriaus pacientų istorijos. Jis aprašo įvairias problemas ir kaip jas sprendė su pacientais. Kai paprastai žiūri į problemą, tai atsakymai irgi atrodo paprasti, tačiau autorius parodo, kad ne visada atsakymas toks paprastas. Kartais situacijos kur kas sudėtingesnės ir rodo visai ne tai, ką galėtume pamanyti iš pirmo žvilgsnio.
Esminė knygos mintis – kad net jeigu aplink jus viskas griūna, gyvenimas totaliai neteisingas, viskas, kas gali blogo nutikti, jums nutinka, vis tiek reikėtų pasistengti jausti dėkingumą ir kukliai priimti negandas. Negi tikėjotės, kad gyvenimas taip ir praeis be jokių sukrėtimų, sielvarto, nelaimių?
Iš esmės galiu šiai minčiai pritarti, juk jeigu gyvenimo chaose patys elgsimės isteriškai, nieko gero iš to nebus. Svarbu susitaikyti, ypač tokio tipo žmonėms kaip aš, kad gyvenimas niekada nebus 100 proc. nuspėjamas ar juolab teisingas. Reikia išmokti gyventi ir prisitaikyti prie tokių sąlygų.
Ar man padėjo ši knyga šiuo klausimu? Kažkiek – taip. Susimąsčiau apie tai, kaip stipriai noriu kontroliuoti gyvenimą ir kaip stipriai klystu manydama, kad galiu. O toks suvokimas ir įsivardijimas sau jau yra labai daug.
Tad labiausiai knygą rekomenduočiau būtent tiems, kurie negali pakęsti chaoso ir sunkiai jame egzistuoja, kurie kuria planus A, B, Ž, kuriems viskas gyvenime turi būti aišku. Gal su daugeliu autoriaus minčių ir nesutiksite, tačiau pagalvoti ir kai kuriuos dalykus pergalvoti knyga tikra jus privers.
Jordan B. Peterson „Kitapus tvarkos: 12 naujų taisyklių, kaip suvaldyti chaosą“, Tyto Alba, 2021, 364 p., vertė Rasa Dirgėlė