Sakoma, kad protingi žmonės mokosi visą gyvenimą ir aš tokiai filosofijai pritariu. Tačiau man atrodo, kad ji turėtų būti taikoma ne tik išsilavinimui, bet apskritai visoms gyvenimo sritims – tiek darbui (karjerai), tiek motinystei/tėvystei, tiek apskritai gyvenimui (bandyti mokytis iš svetimų, o ne savo klaidų). Būtent dėl to vis susidomiu knygomis apie auklėjimą ir apskritai vaikų auginimą, nes tikrai nesijaučiu viską žinanti po 5 metų patirties (pripažinkime, kūdikių tėvai, pamokslaujantys apie tai, kaip reikia auginti vaikus, iš šono atrodo gana komiškai).

Taigi mano rankose atsidūrė Janet Lansbury knyga „Blogų vaikų nebūna. Drausminti mažylius ne gėda“. Perskaičiusi pirmą pavadinimo dalį pagalvojau, kad ir taip žinau, kad blogų vaikų nebūna, yra tik netinkamas elgesys, tačiau antra pavadinimo dalis mane sudomino labiau, mat pačiai kartais kyla klausimas, kiek ir svarbiausia kaip drausminti vaiką.

Janet Lansbury yra tėvystės ekspertė, RIE mokytoja ir novatoriškos vaikų specialistės Magdos Gerber studentė. Ji pataria ne tik iš teorinės pusės, bet ir iš savo dvidešimties darbo metų patirties. Taigi, jai teko susidurti su realiomis situacijomis iš realių šeimų gyvenimo.

Knyga parašyta labai aiškiai ir struktūruotai, sudarant įspūdį, kad joje nėra nieko nereikalingo. Kiekviename skyriuje aptariama kažkokia situacija, su kuria susiduria daugelis tėvų (vaikas neklauso, atsikalbinėja, bando vadovauti, nepriima jaunesnio brolio/sesės, etc.) Knygos autorė iškart duoda paprastus patarimus, ką reikėtų daryti skirtingose situacijose ir ko nereikėtų daryti. Ji paaiškina, kodėl vaikai kartais elgiasi bjauriai ir kaip turi reaguoti tėvai.

Esu iš tų mamų, kuriai svetimas auklėjimas be žodžio „ne“, man atrodo, kad ribos turi būti viskam. Tačiau ši knyga būtent labiausiai ir skirta, mano manymu, tėvams, kuriems dėl įvairių priežasčių sunku sudrausminti savo vaiką. Skirtingai nuo kitų metodų (kaip pvz. nusiraminimo kėdutė ar pan.), autorė ragina su vaiku kalbėtis ir tokiu būdu spręsti problemą. Kalbėtis tiesiai šviesiai, be manipuliacijų ir cukrinės pudros.

Ar aš, jau paaugusios dukros mama kažko iš knygos išmokau? Šio bei to taip, labiau taktikos nei strategijos, nes ir taip taikau įvairias drausminimo priemones. Bet kuriuo atveju knyga verta perskaitymo, jeigu jau esate ant ribos: tuoj arba rėksite, arba imsitės kitų neracionalių sprendimų. Išdėstyti knygoje punktai padės viską susidėlioti konkrečiai, be jokios cukraus pudros.

Janet Lansbury knyga „Blogų vaikų nebūna. Drausminti mažylius ne gėda“, Briedis, 2021, 192 p., vertė Milda Urbonaitė.