Šiuo metu, kai Lietuva yra hibridinio karo fronto linijoje, o pareigūnams reikia tramdyti įsisiautėjusius protestuotojus ir Valstybės saugumo departamento ataskaitose minimus asmenis, ypač svarbu atpažinti kokia informacija yra tikra, o kas – propaganda. Deja, Lietuvoje medijų raštingumas ir su tuo susiję mokslai dar yra tik embriono stadijoje, tad jums pagelbėti gali tik knygos.
Suomių žurnalisto Joonas Pörsti knyga „Propagandos kerai: šimtas nuomonės kontroliavimo metų“ gali ne vienam padėti susigaudyti, kaip atpažinti propagandą bei daugiau susipažinti su jos kilme be evoliucija. Knygoje, kaip galite suprasti iš pavadinimo, trumpai apžvelgiama pastarojo amžiaus propagandos istorija, kaip ji kito ir veikė mases. Kitaip tariant, autorius pasakoja jums, kaip jums meluojama ir manipuliuojama jūsų nuomone.
Vienas įdomiausių aspektų, kuris dėl šiuo metu vis įvykstančių mitingų ir protestų, turėtų dominti Lietuvos auditoriją – technika, kuria bandoma sukurti masių įspūdį. J. Pörsti knygoje tarp kitų propagandos pavyzdžių aprašė ir Suomijoje prieš penkmetį gatvėse patruliavusius ekstremistus „Odino karius“, pasisakiusius prieš imigraciją ir neva gatvėse palaikiusius saugumą. Jų buvo absoliuti mažuma, tačiau patruliavimas gatvėse juos pavertė matomais ir sudarė įspūdį, kad šių nacionalistų šalyje yra daug.
Panašius procesus šiuo metu matome su mitinguotojais prie Seimo. Kaip atskleidė žiniasklaidos tyrimai, visuose mitinguose, kurių pastaraisiais mėnesiais gausu, dalyvauja tie patys žmonės. Taip, jų susirenka po kelis tūkstančius, tačiau iki „visos tautos“ dar toli, nors bandoma sudaryti iliuziją, kad jų – daug daugiau.
Apskritai J. Pörsti savo knygoje teigia, kad norėdami suprasti, kaip bandoma valdyti mūsų nuomonę, įskiepyti melagienas ir t.t., visų pirma turime suprasti propagandos vystymąsi ir jos istoriją. Taigi, žurnalistas apžvelgia ne vien pastarųjų metų įvykius, bet ir svarbiausius ir daugumai puikiai žinomus istorijos laikotarpius, kuriuose didžiulį vaidmenį suvaidino propaganda. Knygoje aprašomas nacių įsitvirtinimas Vokietijoje, Sovietų sąjungos propagandos mašinos melai, kaip propaganda pasitelkta Irako karui pradėti bei kokių priemonių ėmėsi „Islamo valstybė“ (ISIS), siekdama pritraukti naujų sekėjų.
Žurnalistas savo knygoje gan detaliai nagrinėja kaip buvo pasitelkta propaganda ir kokios technikos buvo panaudotos, siekiant vienų ar kitų tikslų. Iš tiesų, įdomu skaityti apie įvairius istorijos laikotarpius ne vien kaip apie žmonijos tragedijas, bet ir apie tai, kaip prie to prisidėjo manipuliacijos visuomenės nuomone.
J. Pörsti, priešingai negu būtų galima pagalvoti, knygoje nekritikuoja vien tik mums įprastų blogiečių: Hitlerio, Stalino, ISIS fanatikų. Čia kritikos kliūva ir Vakarų demokratijoms, kurios ne ką mažiau manipuliuoja visuomenės nuomone, siekdamos savo tikslų. Tai turbūt ir vienas atsakymų, kodėl mums, demokratinės valstybės gyventojams, taip pat reikia išlaikyti kritinį mąstymą bei pasisemti žinių apie propagandą.
Lietuvos skaitytojų dėmesį turėtų prikaustyti ir tai, kad šiems laikams nupasakoti J. Pörsti pasinaudoja elfų ir trolių kovomis internete. Taigi, šioje knygoje rasite ir keletą puslapių apie Lietuvos pastangas kovoti su dezinformacija ir propaganda iš rytų. Apskritai, šioje knygoje nemažai pavyzdžių, susijusių su Baltijos šalimis, tad tikrai sudomins daugelį.
Žinoma, vien mokymasis apie praeitį nepavers jūsų propagandos ekspertais, tačiau J. Pörsti savo knygoje daro labai svarbų dalyką – jis primena visiems, kad būtina kritiškai vertinti informaciją, kurią jums pateikia.
Joonas Pörsti „Propagandos kerai: šimtas nuomonės kontroliavimo metų“, Sofoklis, 2020, 399 p., vertė Urtė Liepuoniūtė.