Žmonių gyvenimus gali sujungti įvairios patirtys, pomėgiai, tačiau kartais sujungia paprasčiausia vienatvė. Apie tai pasakoja ir japonų rašytoja Hiromi Kawakami savo knygoje „Mokytojo portfelis“.

Pagrindinė knygos herojė – Cukiko, jau greit savo keturiasdešimtmetį pasieksianti vieniša moteris. Vieną vakarą bare ji sutinka dvigubai vyresnį našlaujantį savo buvusį literatūros mokytoją, kurį knygoje taip ir vadina – Mokytoju.

Cukiko ir Mokytojas nesitaria dėl susitikimų, tačiau kai kuriais vakarais jie susiduria tame pačiame bare, kur vakarieniauja. Maistui ir tam, kaip juo dalijasi Cukiko ir Mokytojas, skiriama labai daug dėmesio. Maistas čia ir metų laikų pokytį atspindinti detalė, ir pretekstas pokalbiui. Tiesa, įtariu, kad japoniškos virtuvės neišmanantis skaitytojas (toks kaip aš), gali nesuprasti visų žinučių, kurias H. Kawakami bando perteikti.

Po kurio laiko kartu vakarieniaujantys ir sakės butelius tuštinantys Cukiko ir Mokytojas pradeda ne tik atsitiktinai susitikti bare. Jie ima lankytis šventėse, mugėse, net išvyksta kartu atostogų. Ir visgi, to negalima pavadinti pasimatymais ar meilės priepuoliais. Cukiko ir Mokytojo santykiai keisti – juose jaučiama meilė ir net seksualinė įtampa, tačiau šie santykiai kiek kitokie – užpildantys dviejų vienišų žmonių gyvenimą.

Autorė skaitytojui puikiai perteikia vienišumo jausmą – tokio, kuris nėra žlugdantis ar prispaudžia tarsi akmuo. Knygoje kalbama apie tokį vienišumą, kuris vienu ar kitu laikotarpiu turbūt egzistuoja visų mūsų gyvenimuose, tačiau jis užsitęsęs. Greičiausiai todėl Cukiko ir ima jausti prieraišumą Mokytojui.

H. Kawakami savo knygoje iškelia Japonijoje svarbią vienišumo temą. Tačiau nesistebiu, kad ši knyga populiarumo sulaukia ir Vakaruose. Turbūt nesiginčysite, kad šiuolaikiniame modernių moterų ir vyrų pasaulyje vienišumo atsiranda vis daugiau ir kiekvienas ieško kaip su tuo kovoti. Cukiko vienišumą išsklaido kartais giliais, o kartais bereikšmiais pokalbiais su Mokytoju. Apgirtusi nuo sakės, o kartais – blaiva ir žvitri. Tai – Cukiko kelias, kurį pasakoja rašytoja, tačiau kiekvienas mūsų vienatvę bandome sklaidyti vis kitais būdais.

„Mokytojo portfelis“ kiekvienam iš mūsų gali parodyti, kad vienatvę bent trumpam gali išsklaidyti patys netikėčiausi dalykai. H. Kawakami perteikia intymius mūsų kasdienybės epizodus, atskleidžia, ką kiekvienas mūsų pagalvoja, tačiau dažnai nedrįsta ištarti garsiai.

Rekomenduoju japoniškos literatūros mylėtojams.

Hiromi Kawakami „Mokytojo portfelis“, Sofoklis, 2021, 196 p., vertė Jurgita Ignotienė.