Knyga apie Šiaurės Korėją, kurios jums reikia

Šiaurės Korėja

Knygos ir dokumentiniai filmai apie Šiaurės Korėją man primena populiariosios muzikos industriją: iš pradžių sukuriamas sėkmingas originalas, o po to prasideda begalinės aranžuotės.

Dažnai apie Šiaurės Korėją tenka skaityti arba žiūrėti dokumentiką, kuri iš esmės remiasi jau ankstesniais darbais ir pridedami tik smulkūs pakeitimai, nežymiai papildoma detalėmis, kita seka sudėliojami vaizdai.

Laimei, Barbaros Demick „Neturime ko pavydėti Šiaurės Korėjos kasdienybė“ yra ta knyga, kuria remiasi vėliau išleistos knygos. Ir iš tiesų, yra dėl ko.

Pati autorė, Pietų Korėjoje dirbusi žurnalistė, knygoje pripažįsta, kad pačioje Šiaurės Korėjoje jai nepavyko surinkti jokios tinkamos medžiagos, nes totalitarinis režimas keliones yra sutvarkęs taip, jog su vietiniais neįmanoma pasikalbėti ir pamatyti ne fasadinę šalies pusę. Tačiau B. Demick knygoje atskleidžiama per septynerius metus surinktų pokalbių su pabėgėliais iš Šiaurės Korėjos medžiaga.

Būtent per pabėgėlių atsiminimus ji kuria nuoseklią vienos uždariausių valstybių istoriją, kurioje atskleidžia, kokie naivūs ir išplautomis smegenimis šalyje gyvena žmonės.

Knygoje pasakojama apie visiškai skirtingų žmonių gyvenimus, kaip jie vertėsi tam, kad išgyventų. Iš tikro, puikiai atskleidžiama, kas svarbiausia tokiuose režimuose gyvenantiems – maistas. Matyt, todėl knygoje tiek daug skiriama pasakojimams, kaip pabėgėliai, gyvendami Šaurės Korėjoje,  virdavo medžių šakeles visą dieną, kad galėtų vakare tą srėbalą suvalgyti ir nors trumpam nuraminti skrandį, apie tai, kaip buvo sugaudytos beveik visos varlės, nes žmonės badavo.

Nemaža dalis dėmesio, žinoma, skiriama ir režimo ideologijai, kuri apimdavo visas gyvenimo sritis – net ir porų santykius.

Būtent per kasdienes patirtis atskleidžiamas tikrasis žmonių gyvenimas.

Tačiau B. Demick pasakojimas nėra vien tik pabėgėlių prisiminimai. Autorė, mano nuomone, labai vykusiai įterpia istorijos faktus, statistiką, pateikia skaitytojui kontekstą, leidžiantį daug geriau suvokti Šiaurės Korėjos istoriją ir nūdieną.

Knyga, manau, verta papildyti namų bibliotekos lentyną, nes jos vertė didelė ir skaityti ją galima dar ir dar kartą.

Barbara Demick, „Neturime ko pavydėti Šiaurės Korėjos kasdienybė“, Metodika, 2011, 336 p.

1 komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *