Dr. Jozefas Gėbelsas – sakyčiau, labiausiai legendomis apipintas Nacių Vokietijos veikėjas, Reicho propagandos ministras. Jo dienoraščių pagrindu anglų istoriko Toby Thacker parašyta knyga atsako į daugybę klausimų apie tai, kas gi buvo pilkasis Trečiojo Reicho kardinolas.
O buvo jis paprasčiausias nevykėlis, kuriam gyvenime tiesiog sekėsi. Šlubas, vos 1,65 metro ūgio, iš pirmo žvilgsnio panašus į Nosferatu, bailus, bet sugebėjęs sužavėti geidžiamiausias to meto Vokietijos moteris ir iškilti iki tuometinio politinio elito. Kaip sakoma knygos nugarėlėje, „šlubis su neproporcingai didele galva“.
Prieš perskaitydamas knygą galvojau, kad Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija buvo draugelių gauja, kurie viską daro kartu, draugiškai tariasi ir pan. Knyga paneigia šį ir dar daugelį kitų įsivaizdavimų apie šį darinį. Pasirodo, Gėbelsas, žmogus, laikytas viena iš 2-3 svarbiausių Reicho veikėjų, velniškai bijojo Hitlerio. Net ir nesutikdamas su šio idėjomis ir įsakymais Gėbelsas nedrįsdavo prieštarauti savo Fiureriui, tik grįžęs namo išsiraudodavo savo dienoraščiui.
Priraudojo 30 tūkst. puslapių, kuriuos autoriui reikėjo perskaityti. Vargas tam žmogui. Vien jo pateiktų verksmingų citatų apie Fiurerio klaidas, tačiau ir visokeriopą meilę jam, apie pirmąją ir stipriausią meilę pirmajai merginai, kurią metė, nes ši buvo žydė, o pats pasirodė esąs dar didesnis antisemitas nei buvo Hitleris, užteko, kad imtum nekęsti šios asmenybės.
Visgi knygos tikslas, matyt, nebuvo nuteikti skaitytoją prieš nacio propagandos viršininko asmenį. Autorius T. Thacker pateikia istorinius faktus, remiasi įvairiais šaltiniais ir istorinėmis žiniomis. Tiesiog visa tai rodo Gėbelso nežmoniškumą.
Didžiausias trūkumas tas, kad daug kas knygoje kartojasi: tos pačios idėjos, išsakytos tais pačiais žodžiais. Dėl to svarbūs momentai, biografiniai lūžiai kartais pradingsta. Knyga bus neįkandama grožinės literatūros mėgėjams – naratyvas tikrai ne pats įdomiausias. Bet istorijos mėgėjas sukramsnos greitai. Tai „špilkutė“ autoriui.
Daug liūdniau, kai nerimtai į darbą žiūri leidykla. Knygoje gausybė gramatikos klaidų. Kultūringas žmogus į vieną kitą klaidą dėmesio nekreipia, bet šioje knygoje jų tiek, kad užsimerkti nebeišeina. Vertimas irgi neblizga. Juokingiausias pasirodė sakinys, kad „Gėbelsas nejautė simpatijos žydams“. Kokia naujiena! Juolab, sakinys akivaizdžiai iškrenta iš konteksto. Pasirodo, originale buvo vartojamas žodis „sympathy“, kurio kita reikšmė – gailestis.
Atmetus trūkumus, knyga verta istorijos mėgėjo lentynos.
Toby Thacker „Gėbelsas. Žmogus, sukūręs Hitlerį“, Obuolys, 2014, 560 p.
sveiki! galbūt dar šią knygą turite, jos nebeskaitote/nebevartote ir galėtumėte perparduoti?:)) nerandu visiškai niekur, o taip norisi…