Karas yra herojiškas, didis, jame visi kovoja už idealus – maždaug tokią nuomonę bando sugriauti Nobelio premijos laureatė, rašytoja Svetlana Aleksejevič knygoje „Karo veidas nemoteriškas“. Ir jai puikiai sekasi – jau po keliolikos šio knygos puslapių iš galvos išsitrina bet kokie Holivudo sukurti vaizdiniai apie gražų ir prasmingą karą.
S. Aleksejevič šioje savo knygoje nusprendė papasakoti apie Antrąjį pasaulinį karą sovietų moterų akimis. Moterų, kurios fronte šaudė, slaugė, skalbė, gamino valgyti, o po pergalės prieš nacius buvo vadinamos „karo paleistuvėmis“ ir „fronto k…“ Kaip ir „Cinko berniukuose“ bei „Černobylio maldoje“, autorė surinko liudininkų pasakojimus. Tai – tarsi interviu su kare dalyvavusiomis moterimis rinkinys.
Perskaitę kelias S. Aleksejevič knygas galėtų suabejoti, ar verta skaityti dar vieną, jeigu pasakojimo stilius yra toks pats, kaip ir kituose jos kūriniuose. Patikinu – verta. Nelaikau savęs jausmingu ir empatišku, tačiau versdamas puslapius retkarčiais turėdavau sustoti ir atsitraukti. Taip, aš susigraudindavau, skaitydamas kaip moterys partizanės pelkėse skandindavo savo naujagimius, nes aplink siaučia naciai ir išgirdę kūdikio verksmą sušaudys visą būrį. Ir manau, kad net visai sustabarėję žmonės pajaus sukrėtimą.
Kaip supratote, „Karo veidas nemoteriškas“ nėra graži knyga. Joje yra įvairių pasakojimų – kai kurie jų apie fronto buitį ir svajones, kai kurie – apie mirtį, prievartavimus, sužeidimus. Dar kiti – apie naivų komjaunuoliškumą. Tačiau visos surinktos istorijos yra emocingos – pati autorė vis kartoja, kad moterys yra emocionalesnės, joms sunkiau ištverti karo žiaurumą nei vyrams.
Knyga netinka smagiam laiko praleidimui, ji netinka skaitymui pliaže. Siūlyčiau ją skaityti namie, iš anksto nusiteikiant, kad gerklėje gali pakilti gumulas. Tačiau knygą tikrai verta skaityti ir susidaryti realų Antrojo pasaulinio karo fronto vaizdą. O tiems, kurie moteris vadina silpnesne lytimi – ši knyga tiesiog privaloma.
Svetlana Aleksijevič „Karo veidas nemoteriškas“, Alma littera, 2017, 312 p.