Sunku rašyti jau apie ketvirtą knygą serijoje ir vis nepradėti burbėti, kad knygos ėmė prastėti. Tačiau ketvirtoji „Raganiaus“ serijos knyga „Paniekos metas“ iš tiesų palieka net geresnį įspūdį nei pirmosios knygos.

Jei nežinote apie ką yra „Raganiaus“ serija, neteko matyti naujo „Netflix“ serialo pagal šias knygas ir niekada nežaidėte daugybę aukščiausių tarptautinių apdovanojimų susižėrusio žaidimo „The Withcer 3”, tai apibūdinsiu šią seriją trumpai. Tai yra vienas sėkmingiausių lenkiškų kūrinių, pavergusių viso pasaulio fantastikos skaitytojus ir mylėtojus, o rašytoją Andrzejų Sapkowskį pavertusi įžymybe.

Knygų serijoje pasakojama apie fantastiniame pasaulyje gyvenantį mutantą Geraltą, kuris gyvena iš monstrų žudymo. Tiesą sakant, tam ir išvesta visa raganių padermė. Jis vienišius, tačiau mėgstantis moteris, ypač burtininkes, turintis stiprų vertybinį kompasą (na, savaip stiprų) ir nepakartojamas karys. Daugiau apie tai galite perskaityti šio tinklaraščio apžvalgose, aprašančiose pirmąją, antrąją ir trečiąją serijos dalis.

O kuo gi išsiskiria ketvirtoji knygos dalis? Visų pirma, joje daugiau skiriama dėmesio Ciri – mergaitei, turinčiai, be abejo, neįprastų gebėjimų. Ją pagrindinis veikėjas Geraltas myli ir saugo tarsi savo dukrą, tačiau patiki savo meilužės raganos globai Jenefer, mat mergaitei reikia išmokti valdyti savo galias.

Knygoje iš tiesų vis daugiau dėmesio skiriama Ciri, kuri nuo prieš tai buvusių knygų jau ūgtelėjo, be to, vis daugiau atskleidžiama apie jos paslaptingą kilmę, galias ir įtaką pakreipti karalysčių karų pergales.

Asmeniškai manau, kad pati istorija vystosi daug įdomiau, knygos tempas yra greitesnis nei prieš tai buvusiųjų, o ir pati Ciri yra gaivus oro gūsis, padedantis atsigauti nuo skaitymo apie Geraltą. Ciri yra vis dar besiformuojantis veikėjas ir, mano galva, rašytojas šioje dalyje dar neatskleidžia, ko tikėtis iš jos. Kiti pagrindiniai veikėjai jau yra visiškai suformuoti, o štai jaunoji panelė, kaip ir priklauso, vis dar auga.

Kaip jau minėjau, knygos tempas yra greitas, veiksmas vystosi sparčiai ir autorius nedaug skiria dėmesio daugumos veikėjų vidiniam pasauliui. Turbūt natūralu, kad ketvirtoje dalyje jau daugiau ar mažiau įsivaizduojame, kuo gyvena pagrindiniai veikėjai ir norime daugiau veiksmo. A. Sapkowskis šį norą meistriškai išpildo.

Be abejo, rekomenduoju visiems fantastikos mėgėjams bei patikinu, jei ką nuvylė trečioji dalis ir po jos nusprendėte nebetęsti serijos, ketvirtoji dalis tikrai jus vėl įtrauks.

Andrzejus Sapkowskis „Paniekos metas“, Alma littera, 2018, 336 p.