Stebuklingas išgijimas – turbūt skaitant tokį teiginį pagalvojate „aha, nesąmonė patikliems“. Galbūt ir taip, tačiau visgi mane Jeffrey Rediger knyga „Išgiję. Nepaprasta kūno ir minčių galia priešintis net nepagydomoms ligoms“ suintrigavo. Nors negalvojau, kad labai įsitrauksiu, atrodė, kad čia dar viena savipagalbos knyga, tačiau nustebau – tai labiau mokslinė knyga, kurią parašė gydytojas, Harvardo medicinos mokyklos dėstytojas. Iš jos sužinojau daug informacijos apie mūsų kūną, imuninę sistemą, medicinos istoriją.
Taigi knygoje aprašomi netikėto išgijimo atvejai. Žmonės, kurie sirgo nepagydomu vėžiu, tačiau jis atsitraukė ir nebegrįžo. Pagrindinė autoriaus mintis yra tokia, kad mes dar ne viską žinome ir suprantame apie žmogaus kūną, emocinės sveikatos poveikį fizinei būklei ir pan., todėl nurašyti tokius atvejus tiesiog statistikai, kuri netelpa į jokius rėmus, būtų kvaila. Jis prisimena ir atvejus iš istorijos, kai buvo vadovaujamasi prietarais arba požiūriu „taip buvo visada“ ir tokiu būdu buvo užkertamas kelias atrasti kažką svarbaus ir naujo. Kitaip tariant, mūsų suvokimo ribos riboja pilno paveikslo vaizdą, todėl būtina bandyti pažiūrėti už tų suvokimo ribų.
Knygoje nerasite jokio stebuklingo recepto, o išvada gal kažkiek ir banali – viskas priklauso tik nuo tavęs paties. Pradedant tuo, ką dedi į burną, kaip žiūri į maistą, baigiant tuo, ar gyveni amžiname „kaukis ir bėk“ režime, ar leidi sau pailsėti, sustoti, įsiklausyti į tai, ką tau bando pasakyti kūnas ir protas?
Nuo ko gi priklauso išgijimas? Kodėl net dvyniai, turintys tą pačią nepagydomą ligą, gyvena kokybiškai skirtingą gyvenimą? Knygos herojai ne tik sirgo skirtingomis ligomis, bet ir ėmėsi skirtingų išgijimo strategijų, kiekvienam veikė vis kita. Taigi vieno atsakymo į klausimą „kaip išgyti“ tikrai nėra. Kita vertus, autorius atkreipia dėmesį į svarbius dalykus gyvenime, kuriuos Vakarų pasaulio žmonės yra linkę ignoruoti.
Skaitydama apie išgijusiųjų gyvenimą prieš mirtiną ligą, atpažinau save – amžinai bėgančią, neskaičiuojančią darbo valandų, kartais net neturinčią laiko pavalgyti ar valgančią kuo greičiau, nes darbai kaupiasi. „Pasirūpinsiu savimi rytoj“ – turbūt daugelio mūsų kartos žmonių neoficialus šūkis. Bet liga rytojaus gali ir nelaukti, ji gali ateiti pas visus ir tada jau būsime priversti sustoti. Jai bus vienodai jūsų statusas, jūsų šeimyninė padėtis, kiek dar darbų laukia ar kiek elektroninių laiškų neatsidaryta. Visiškai vienodai.
Taigi mintis, su kuria palieka ši knyga: rūpintis savimi ir galvoti apie save reikia šiandien, nes rytoj gali būti jau ir vėlu. Galbūt įdėti daugiau meilės gaminant maistą, o gal ir visai pakeisti požiūrį į jį? Gal pradėti daugiau judėti, gal medituoti? Gal tiesiog labiau save mylėti ir rūpintis savimi? Gal labiau klausyti, kokius signalus siunčia kūnas? Tai viena tokių knygų, kurios paveikia giliai ir priverčia perkratyti savo gyvenimo pasirinkimus.
Jeffrey Rediger. „Išgiję. Nepaprasta kūno ir minčių galia priešintis net nepagydomoms ligoms“, Baltos lankos, Vilnius 2021, vertė Austėja Banytė.