Kai JAV prezidento rinkimus laimėjo Joe Bidenas, visas pasaulis įsižiūrėjo į moterį, stovinčią šalia jo. Ne, kalbu ne apie pirmąją JAV ponią, kalbu apie viceprezidentę Kamalą Harris. Tai buvo istorinis įvykis, nes moteris JAV užėmė tokį aukštą postą pirmą kartą (sunku patikėti, kad tokioje šalyje pirmą kartą tai nutiko tik dabar, bet visgi).
Nežinau, apie ką jūs pagalvojate, žiūrėdami į Kamalą, o man tas žodis yra “stipri”. Ji visa savo esybe rodo, kad yra stipri moteris ir kad atėjo “į ofisą” tikrai ne fotografuotis ar dalinti interviu. Todėl, žinoma, norėjau perskaityti jos autobiografiją ir susipažinti su šia asmenybe giliau.
Kamalos Harris knyga “Įsipareigojusi tiesai” yra jos autobiografija, kur ji pasakoja savo nueitą kelią iki prezidento rinkimų (apie šitą gyvenimo etapą, matyt, bus kita knyga), kaip atsidūrė teisės moksluose, ką bandė padaryti būdama prokurore, dirbdama Senate. Iš knygos puslapių tampa akivaizdu, kurie dalykai jai yra svarbiausi, kokiais principais remiantis ji priima sprendimus.
Reikėtų pasakyti, kad jos veikla JAV vertinama tikrai nevienareikšmiškai, sakoma, kad kai kurie jos sprendimai netgi prieštarauja vienas kitam, yra ne tokie, kokie pristatomi dabar. Ji kritikuojama dėl bausmių griežtumo ir kitų dalykų. Neseniai pasirodė net kaltinimų mobingu, tačiau kai žmogus yra tokioje aukštoje pozicijoje, tai turbūt natūralu, kad apie jį kalbės visko. Pati knyga yra parašyta būtent iš jos požiūrio taško, tad kažkokios savikritikos nelabai rasite.
Ko knygoje rasite daug, tai pasakojimų apie jos vaikystę ir mamą, kuri praktiškai viena užaugino ją ir sesę. Net labai stipriai nutolęs skaitytojas pajaus iš knygos, kad būtent mama Kamalai turėjo milžinišką įtaką – jos pasirinkimams, gyvenimui, požiūriui. Na, tiesa, ir Kamala pati to neslepia, ji ne kartą pabrėžia, kiek jai davė mama. Turbūt esminė savybė, kurią Kamalai įdiegė nuo vaikystės – užsispyrimas. Būtent jis matosi skaitant visą knygą. Atrodo, kad atkaklumas yra tiesiog jos antras vardas ir ji nepriima žodžio NE.
Kamala augo daugiakultūrėje aplinkoje, jos mama atvyko į JAV kaip imigrantė, todėl nenuostabu, kad tai lėmė Kamalos politines pažiūras. Jos abu tėvai įsijungė į žmogaus teisių judėjimą, vežėsi į mitingus ir mažąją Kamalą, ir štai tokioje aplinkoje ji užaugo. Ta gija iš vaikystės nuolat juntama skaitant knygą apie tolesnį jos kelią.
Tiesą sakant, šioje knygoje nerasite labai daug politikos. Tai yra knyga labiau apie JAV teisės sistemą ir jos nelogiškumus (kai kurie dalykai man atrodo super nelogiški), apie neteisingumą. Tačiau reikia turėti omenyje, kad Kamala rašo apie save knygoje kaip apie kovotoją su sistema, neteisybę ir pan., o visi mes mėgstame šiek tiek tą realybę pagražinti. Kai kurios knygos vietos privertė net šyptelėti, nes joms netrūko patoso.
Tačiau gal ir nedažnai, bet knygoje atsiranda vienas kitas epizodas, kuriame Kamala pasirodo kaip tiesiog žmogus. Pavyzdžiui, kai ji darbui teisme reikalingą testą išlaikė tik (!) iš antro karto (kiekvieno perfekcionisto košmaras). Arba istorija apie tai, kaip jai pasipiršo jos vyras. Ji tokia žmogiška! Kvatojau skaitydama, ką jos vyras atsakė į žurnalisto klausimą “kas turėtų suvaidinti Kamalą Harris jos biografiniame filme” (paliksiu tai paslaptyje, skaitykite knygą!).
Nors epizodas itin menkas, bet labai užfiksavau jos mintis apie Rusiją ir NATO. Atrodo, Kamala neturi jokios iliuzijos dėl Rusijos ir susitikusi Putiną jo akyse neįžvelgtų jokios sielos.
Nepaisant kotroversijų JAV, negalima nuneigti, kiek ši moteris pasiekė ir tai jai pavyko padaryti savo jėgomis. Mane tokie žmonės visada įkvepia. Įkvepia suprasti, kad kiekvienas galime nueiti bent po vieną žingsnį vardan bendros gerovės. Todėl ši knyga tiktų tiems, kas ieško motyvacijos arba tiems, kuriems tiesiog įdomios JAV, jų sistema, mąstymo būdas ir kiti dalykai.
Kamala Harris „Įsipareigojusi tiesai. Mano istorija“, Alma littera, 2021, 352 p., vertė Vaida Jėčienė.