Būna knygų, kurios pasirodo neįtikėtinai tinkamu metu. Tokia knyga neabejotinai pavadinčiau Jonas Ohman knygą „Donbaso džiazas“.
Nežinau, ar bent vienas šio tinklaraščio skaitytojas nežino, kas yra Blue/Yellow – Rusijai vasario 24 d. pradėjus karą prieš Ukrainą, ši organizacija per labai trumpą laiką surinko milijonus eurų paramos. O apie jų veiklą sužinojo ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio gyventojai.
Visgi, Blue/Yellow lyderio J. Ohman knyga pasirodė anksčiau – dar 2021 m. Ir skirta ji buvo papasakoti apie jo ir Blue/Yellow veiklą padedant Ukrainos kariams. Ironiška, kad ne taip ir daug laiko praėjus po šios knygos pasirodymo, ta pagalba pasidarė dar svarbesnė nei iki tol.
J. Ohman knyga iš tikro yra daugybės jo atsiminimų ir veiklų, vietinių karių istorijų ir nugirstų pasakojimų kratinys. Tik nesupraskite klaidingai – kratinys šiuo atveju reiškia teigiamą dalyką. Autorius nesistengia apsunkinti mūsų ilgais, pamokslaujančiais pasakojimais. Ne, jis tiesiog trumpai, gal net kariškai pateikia informaciją apie tai, kas nuo 2014 m. dėjosi Rytų Ukrainoje.
„Donbaso džiaze“ apstu trumpų pasakojimų iš fronto. Sakyčiau, tai tokie pasakojimai, kuriuos galima šalia fronto išgirsti „prie butelio“, aptarinėjant reikalus. Ir tai suteikia knygai tą ypatingą autentiškumą, kurio jokie vėlesni istorikai savo knygose neišgaus. J. Ohman knygoje aiškiai parodo, kad jis yra fronto dalis, nors tiesioginiuose veiksmuose nedalyvauja, tačiau turi labai didelį vietinių Ukrainos karių pasitikėjimą.
Tačiau jei tikitės romantikos apie karą – pamirškite. Knygą nėra lengva skaityti. Ne tik dėl kartais sauso stiliaus, bet ir dėl nepudruojamų prisiminimų. Autorius negaili kritikos Ukrainos politikams, institucijoms, kurios, būdamos toliau nuo Rytų Ukrainos fronto, kartais tarsi apsimeta, jog karo nėra. Daug čia pasakojama ir apie prastą Ukrainos karių aprūpinimą – man ypač įsiminė, kaip kariai graibstė šiltesnius rūbus iš Blue/Yellow siuntinio.
Stebina ir tai, kad dažnai, atrodo, tokius svarbius daiktus kaip optiką, naktinio matymo įrangą ir pan., fronte esantiems žmonėms parūpina civiliai iš Lietuvos, o ne Ukrainos politikai.
Žinoma, šiandien situacija Ukrainoje kardinaliai pasikeitusi ir J. Ohman įžvalgos dabartiniuose įvykiuose gal kiek mažiau aktualios. Tačiau tai nuostabi knyga tiems, kurie nori geriau suprasti, kas Ukrainoje dėjosi pastaruosius beveik aštuonerius metus.
Pabaigai pasakysiu, kad neliūdėkite. Nors pabrėžiau knygoje išsakomą kritiką, visgi joje yra ir šviesių dalykų. Pavyzdžiui, nuostabūs ukrainiečiai – vyrai ir moterys. Kariai ir volontiorai, padedantys kovojantiems. Jų istorijos žavi ir padeda įsitikinti – ukrainiečiai stipri tauta, jos palaužti taip lengvai nepavyks.
Jonas Ohman „Donbaso džiazas“, Alma littera, 2021, 352 p.