Man labai patinka knygos, paremtos moksliniais tyrimais. Jos praplečia pasaulio suvokimą ir dar nusitaiko į viduje tūnančius stereotipus, kurių mes dažnai net neįsivaizduojame turintys. Štai aš tikrai niekada gyvenime savęs nepavadinčiau seksiste, tačiau perskaičiusi Caroline Criado Perez knygą “Nematomos moterys. Duomenų spragų nulemta nelygybė šiandienos pasaulyje” supratau, kad visgi pasąmoniniame lygyje ir manyje tūno tam tikri stereotipai ir įsivaizdavimai apie moteris.
Labiausiai mane sukrėtęs faktas, kad ir kaip tai juokingai beskambėtų, buvo tas, kad ignoruojant moteris įvairiose srityse, ignoruojama pusė visos žmonijos. Ne ne, aš tikrai visada žinojau, kad moterys sudaro pusę (jeigu ne didesnę dalį) žmonijos populiacijos, bet šito fakto nebuvau tinkamai įsisąmoninus. Reikalas toks, kad moterys vis dar yra matomos kaip mažuma, nors realybėje taip nėra. Tai susiklostė per daugelį metų kultūriškai. Net tokie paprasti dalykai, kai juos įsisąmonini, apverčia visą suvokimą.
Pagrindinė autorės mintis yra paprasta – pasaulis turi tiek daug stereotipų apie moteris pasąmoniniame lygmenyje, kad labai dažnai jas tiesiog ignoruoja. Statistinis žmogus yra baltaodis vyras, apie 40-ies. Šiuo statistiniu žmogumi remiasi didžioji dauguma tyrimų, nors dauguma pasaulio žmonių tikrai nėra baltaodžiai 40-mečiai vyrai. Taigi kodėl tyrėjai užsispyrusiai laikosi įsikibę to statistinio žmogaus? Nes taip priimtina, nes niekas net nepagalvoja, kad gali būti kitaip.
Tarkime, nes automobilio saugumo testai turėtų apimti ir vyrus, ir moteris, nes moterų sudėjimas kitoks. Atrodo elementaru? Bet gi ne: nors statistika aiškiai rodo, kad moterims žūti avarijoje yra didesnė tikimybė, tyrėjai nepagalvoja, kad gal reikėtų pagalvoti ir apie moteris vairuotojas ar keleives?
Kitas pribloškiantis pavyzdys – viename orkestre absoliučią daugumą muzikantų sudarė vyrai. Na, nes “vyrai groja geriau”. Tada kažkas sugalvojo, kad perklausos ir atrankos turi būti aklos, t.y. komisija nemato, kas groja – vyras ar moteris. Rezultatas? Dabar orkestre pusė vyrų ir pusė moterų. Tai ar tikrai vyrai groja geriau? O gal tiesiog pasąmonėje dar tūno įsitikinimai, kad vyrai apskritai geresni, na kokybiškesni žmonės nei moterys? Skamba žiauriai, tačiau, deja, tai vis dar paplitęs mąstymas. Liūdniausia, kad daug žmonių net nesuvokia, kad pasąmoningai yra seksistai. O kol to nesupranti, negali keistis.
Tokių pavyzdžių knygoje yra apstu. Paliečiamos įvairiausios sritys – nuo miestų įrengimo pagal vyrus, iki akademinio pasaulio, kur studentai linkę labiau trukdyti dėstytoją moterį, o ne vyrą, nes moteris gi privalo būti supratinga, ar ne? Čia apstu pavyzdžių iš medicinos, kur moterys realiai nukenčia nuo paslėpto seksizmo ir joms nesuteikiama tinkama pagalba. Knyga tikrai verčianti susimąstyti.
Tad jeigu pažįstate kokį nors paslėptą seksistą, kuris tai dar ir neigia, padovanokite jam šią knygą, gal įvyks stebuklas ir žmogus pagaliau supras, kiek daug stereotipų yra jo galvoje.
Kai perskaitėte viršuje esančią pastraipą, pagalvojote apie vyrą, tiesa? O kodėl?:)
Caroline Criado Perez „Nematomos moterys. Duomenų spragų nulemta nelygybė šiandienos pasaulyje”, Baltos lankos, 2022, 496 p., vertė Daiva Repečkaitė.